Petralonos mįslė: 300 tūkstančių metų senumo kaukolė, netelpanti į jokius rėmus
Kodėl šis radinys toks ypatingas?
Pagrindinė mokslininkų „aklavietės“ priežastis – unikali kaukolės morfologija. Ji turi bruožų, kurie būdingi skirtingoms rūšims, tačiau galutinai neatsitinka nė vienai iš jų:
Ne Homo sapiens: Radinys neturi šiuolaikiniam žmogui būdingų bruožų.
Ne neandertalietis: Nors kai kurie bruožai panašūs, kaukolė akivaizdžiai skiriasi nuo klasikinio neandertaliečio pavyzdžio.
Ne Homo erectus: Nors pradinės hipotezės kėlė šią versiją, vėlesni tyrimai ją atmetė.
Proveržis nustatant amžių
Ilgą laiką didžiausia problema buvo datavimas – spėjimai svyravo nuo 170 iki net 700 tūkstančių metų. Tačiau 2025 m. pritaikytas modernus urano serijos metodas leido ištirti kalcitą, kuriuo buvo padengta kaukolė.
Rezultatai parodė minimalų 286 tūkstančių metų (±9 tūkst.) amžių.
Tai leidžia radinį sieti su Homo heidelbergensis – rūšimi, kuri laikoma bendru protėviu, nuo kurio vėliau atsišakojo neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės.
Ryšys su Afrika ir sudėtingas evoliucijos medis
Paleoantropologas Chrisas Stringeris pastebi, kad Petralonos radinys stebėtinai panašus į kitą kaukolę, rastą Zambijoje (Afrika). Tai patvirtina teoriją, kad viduriniajame pleistoceno periode Homo heidelbergensis populiacija buvo plačiai paplitusi per du kontinentus.
Tačiau mokslininkai įspėja: žmogaus evoliucija nebuvo tiesi linija. Šis radinys greičiau rodo painų genetinį ir morfologinį „krūmą“, kuriame skirtingos grupės maišėsi, nyko ir vėl jungėsi, kol galiausiai išryškėjo šiuolaikinio žmogaus linija.
Šaltinis: IFLScience
Rašyti komentarą