Pasak Japonijos telekomunikacijų bendrovės „Nippon Telegraph and Telephone Corporation“ (NTT), netrukus danguje gali pasirodyti naujas būdas pritraukti žaibą.
NTT teigia, kad pirmą kartą pasaulyje pavyko sėkmingai sukelti ir pritraukti žaibą naudojant droną, kuris išnaudoja elektrinio lauko svyravimus.
Dronas tai daro naudodamas išradingą apsauginį nuo žaibo narvą, kuris yra suprojektuotas taip, kad net ir tiesiogiai pataikytas žaibas nesugadintų jo ir nesukeltų gedimų.
NTT tikisi, kad tokie narvuose įrengti dronai ateityje galės apsaugoti miestus ir svarbią infrastruktūrą, nes jie siekia sukurti „žalą nuo žaibo nepatiriančią visuomenę“, kaip teigiama jų pareiškime.
Vien Japonijoje žaibo padaryta žala per metus siekia nuo 100 iki 200 milijardų jenų (nuo 650 milijonų iki daugiau nei 1,3 milijardo JAV dolerių).
Taigi, yra rimta priežastis ieškoti būdų, kaip ateityje sumažinti tolesnę žalą.
Tačiau esami žaibo kontrolės metodai gali būti šiek tiek nepatikimi (žodžių žaismas).
Tradiciniai žaibolaidžiai gali apsaugoti kai kurias erdves, bet jų veikimo spindulys yra ribotas, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vėjo jėgainių ar lauko renginių vietų atveju, jų visai neįmanoma įrengti.
Štai kodėl NTT pradėjo tyrinėti sparčiai besivystančią dronų technologiją, siekdama sukurti naujus būdus kovoti su netikėtais žaibo smūgiais.
Jų nauja „dronų sukeliamo žaibo“ technika apima apsaugoto drono skraidinimą į artėjančio audros debesies vietą ir aktyvų žaibo smūgio sukėlimą, kurio iškrovą galima saugiai nukreipti nuo pažeidžiamų vietų.
Šios inovacijos kūrėjai 2024 m. gruodžio – 2025 m. sausio mėnesiais atliko eksperimentą, kurio metu naudojant droną buvo sukelta žaibo smūgis.
Šio eksperimento metu dronas pakilo į 900 metrų (2953 pėdų) aukštį kalnuotoje Hamada miesto vietovėje, Šimane prefektūroje, kur priartėjo prie audros debesies.
Komanda nustatė, kada šis debesis priartės, naudodama prietaisą, vadinamą lauko malūnu, kuris stebėjo elektrinį lauką žemės lygyje.
Kai elektrinio lauko stipris padidėjo dėl artėjančio perkūnijos debesies, narve buvęs dronas buvo paleistas į dangų.
Tai įvyko 2024 m. gruodžio 13 d., kai komanda aptiko artėjantį debesį.
Dronas, kurį jie paleido jo pasitikti, taip pat buvo aprūpintas laidžiuoju laidu, kuris jį jungė su elektros jungikliu ant žemės.
Buvo pastebėta, kad laidą tekėjo didelė elektros srovė, kurios įtampa tarp laido ir žemės siekė 2000 voltų.
Tai sukėlė žaibo smūgį į droną, kuris tik šiek tiek ištirpdė apsauginį gaubtą. Dronas liko nesugadintas ir toliau veikė be problemų.
Gaubtas yra skirtas montuoti ant komerciškai prieinamų dronų ir pagamintas iš laidžios metalo, kuris veikia kaip apvalkalas.
Kai į jį pataiko žaibas, šis apvalkalas nukreipia elektrą nuo paties drono.
Be to, gaubtas yra suprojektuotas taip, kad žaibą paskirstytų radialiai, neutralizuodamas stiprius magnetinius laukus, kuriuos sukuria srovė, ir taip sumažindamas elektromagnetinius trukdžius.
Komanda taip pat išbandė drono atsparumą dirbtiniam žaibui ir nustatė, kad jis gali atlaikyti iki 150 kiloamperų stiprumo smūgius – penkis kartus galingesnius už natūralų žaibo smūgį.
Šių bandymų sėkmė gali reikšti naują žingsnį link pažeidžiamų miesto erdvių ir kitų svarbių vietų apsaugos nuo žaibo smūgių.
Nuo čia NTT planuoja atlikti tolesnius tyrimus, kaip prognozuoti žaibo smūgius tam tikroje vietoje ir suprasti, kaip veikia žaibas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą