Septintas pasaulio stebuklas kyla iš jūros dugno: iškelti 22 milžiniški Aleksandrijos švyturio blokai

Šis inžinerinis šedevras, pastatytas III a. pr. m. e. Ptolemėjo II valdymo laikais, šimtmečius rodė kelią jūreiviams, kol jį galutinai sugriovė galingi žemės drebėjimai.

Megalitai, atskleidžiantys antikos inžineriją

Iškelti fragmentai sveria nuo 70 iki 80 tonų kiekvienas. Archeologai pabrėžia, kad šie radiniai yra itin vertingi ne tik dėl savo dydžio, bet ir dėl architektūrinės informacijos:

Tarp iškeltų blokų – pamatų plokštės, durų sąramos, šoninės atramos ir slenksčiai.

Aptikti pilono formos elementai su egiptietiško stiliaus durimis rodo, kad švyturys buvo sudėtingas graikų ir egiptiečių architektūros sintezės pavyzdys.

Statinys siekė daugiau nei 100 metrų aukštį, todėl šie 80 tonų blokai sudarė tik nedidelę, bet kritiškai svarbią jo pagrindo dalį.

„Faros“ programa: skaitmeninis atgimimas

Megalitų iškėlimas yra dalis tarptautinės programos „Faros“, kuriai vadovauja Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro architektė Isabel Eri. 

Mokslininkai siekia ne tik fiziškai išsaugoti radinius, bet ir prikelti švyturį skaitmeninėje erdvėje.

Naudojant aukštos raiškos skenavimą, kuriamas „skaitmeninis dublikatas“ – fotorealistinė 3D rekonstrukcija. Ši technologija leis:

• Tiksliai sumodeliuoti švyturio išvaizdą.
• Patikrinti statybos metodų hipotezes.
• Analizuoti, kaip tiksliai gamtos stichijos paveikė ir galiausiai sugriovė statinį.

Paskutinis antikos stebuklas

Aleksandrijos švyturys į Septynių pasaulio stebuklų sąrašą buvo įtrauktas kaip naujausias ir technologiškai pažangiausias objektas. 

Dabartiniai radiniai leidžia mokslininkams pagaliau „paliesti“ istoriją, kuri daugiau nei du tūkstantmečius buvo paslėpta po vandeniu, ir geriau suprasti, kodėl šis statinys taip žavėjo antikos žmones.

© Aleksandrijos švyturio liekanos / mixnews.lv / nuotr.

Šaltinis: The Economic Times / Programa „Pharos“