Žemės vandenynai buvo visiškai užšalę, tačiau kai kurios vietos išliko skystos net esant -15°C

Naujausias tyrimas rodo, kad šiuo periodu Žemės vandenynų temperatūra galėjo pasiekti žemiausias užfiksuotas reikšmes istorijoje – apie -15°C. Apie tai rašo „Daily Galaxy“.

Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad nepaisant sukaustyto kraštovaizdžio, kai kurios jūros vandens sritys išliko skystos dėl itin didelio druskingumo. 

Žurnale „Nature Communications“ paskelbtas darbas atskleidžia detales apie senovės vandenynus ir padeda suprasti, kaip tokioje ledinėje epochoje galėjo egzistuoti gyvybė.

„Žemė-sniego gniūžtė“: kas tai per laikotarpis?

Prieš 717 mln. metų prasidėjęs ekstremalus ledynmetis privertė ledynus išsiplėsti nuo ašigalių iki pat pusiaujo. 

Planeta tapo beveik visiškai padengta ledu. Šis staigus klimato pokytis stipriai apribojo saulės šviesos patekimą, o tai trukdė fotosintezei, todėl vandenynai tapo tamsūs ir praktiškai netinkami gyvybei.

Vadinamasis Sturtijos apledėjimas truko apie 57 milijonus metų. Mokslininkai ilgą laiką spėliojo apie tuometines sąlygas, tačiau naujausi izotopiniai tyrimai suteikia kur kas tikslesnių duomenų.

Geležies izotopai – temperatūros matuoklis

Proveržis įvyko analizuojant geležies izotopus senovinėse uolienose, tiksliau – geležinguose dariniuose, susiformavusiuose mažo deguonies kiekio sąlygomis. 

Mokslininkai aptiko didelį kiekį sunkiųjų geležies izotopų, o tai rodo, kad vanduo, kuriame formavosi šios uolienos, buvo šaltesnis nei tikėtasi.

Ištyrusi šiuos izotopus, komanda apskaičiavo, kad jūros vandens temperatūra galėjo nukristi iki -15°C. Tai žemiausia temperatūra, kada nors užfiksuota Žemės vandenynuose. Woodso Hole’o okeanografijos instituto geochemikas Andy Headas pakomentavo:

„Tai labai įdomus, naujas būdas gauti duomenis iš geležies izotopų. Tai paradoksali situacija, kai naudojame dar senesnes uolienas kaip atskaitos tašką, kad suprastume tai, kas susiformavo prieš 700 milijonų metų.“

Didelis druskingumas neleido vandeniui užšalti

Vienas įspūdingiausių tyrimo atradimų – faktas, kad „Žemės-sniego gniūžtės“ laikotarpiu vandenynai tikriausiai buvo kur kas sūresni nei šiandien.

Mokslininkų teigimu, Sturtijos apledėjimo metu kai kurios vandenyno vietos galėjo būti keturis kartus sūresnės už dabartinius vandenynus. Būtent druska sumažino vandens užšalimo temperatūrą, todėl jis išliko skystas nepaisant stingdančio šalčio.

Šis reiškinys panašus į tai, kas šiandien stebima kai kuriuose Antarktidos ežeruose, kur itin sūrus vanduo neužšąla net esant -13°C temperatūrai. 

Australijos nacionalinio universiteto mokslininkas Jochenas Brocksas pažymėjo, kad šis tyrimas dar labiau sustiprina teoriją apie neįtikėtinai sūrias „Žemės-sniego gniūžtės“ jūras.