Žinoma Isaako Azimovo „pranašystė“ tampa realybe: mokslininkai skambina pavojaus varpais

Atotrūkis tarp realybės ir mokslinės fantastikos ateityje gali dar labiau sumažėti.

Azimovas aprašė energijos perdavimo iš kosmoso į Žemę koncepciją daugiau nei prieš 80 metų. 

Pažymima, kad apsakyme „Priežastis“ minima kosminis stotis, kuri renka saulės energiją ir naudoja mikrobangas energijai perduoti į Žemę. 

Šiuolaikiniai atradimai rodo, kad iš dangaus tikrai krinta gamtiniai ir dirbtiniai objektai, o tai verčia mokslininkus manyti, kad beveik šimtmečio sulaukusi sena rašytojo pranašystė gali būti laikoma realybe.

Leidinyje priminta, kad keliuose Azimovo apsakymuose minimos du išgalvoti personažai – Powellas ir Donovanas. 

Apsakyme „Protas“ jie dirba nuošalioje kosminėje stotyje, kuri generuoja energiją iš saulės spindulių kosmose ir perduoda šią energiją gamykloms mikrobangų spinduliais. 

Pradinė energijos perdavimo iš kosmoso koncepcija buvo išgalvota, tačiau ji nutiesė kelią kosminės saulės energijos technologijai, kai saulės energija kaupiama kosmoso erdvėje vietovėse, kuriose saulės spinduliai yra intensyvūs, ir vėliau perduodama į Žemę.

Leidinyje pridėta, kad Azimovo koncepcija apie kosminės stoties mikrobangas gali atrodyti nesusijusi su iš dangaus krintančiais objektais, tačiau tarp jų yra ryšys. 

Vienu atveju kalbama apie iš kosmoso į Žemę skriejančius objektus, o kitu – apie mikrobangų spindulius, kurie energiją projektuoja atgal į Žemę.

Iš tiesų į Žemę patenka ne tik natūralus kosminis dulkes, bet ir nuolaužos, taip pat sudegę palydovai. 

Be to, į mūsų planetą krinta metalų dalelės, meteorai ir materijos dalelės.

Mokslininkai įspėjo, kad ant Žemės krintantys objektai daro žalą aplinkai. Metalai ir lydiniai gali paveikti ozono sluoksnį ir atmosferos cheminę sudėtį. 

Taip pat kyla pavojus saugumui, nes krintantys nuolaužos gali sugadinti turtą ir kelti grėsmę gyvybei.

Leidinyje apibendrinta, kad ateityje skirtumas tarp realybės ir mokslinės fantastikos gali žymiai sumažėti.

Pavyzdžiui, 1941 m. Azimovas jau prognozavo saulės energijos, spinduliuojamos iš kosmoso, atsiradimą.

Primename, kad 2024 m. kovo mėn. Žemę pasiekė radijo impulsas iš tolimos visatos, kuris atvyko į mūsų planetą po maždaug 10 milijardų metų skrydžio. Astronomai jį vadina greitu radijo impulsų (fast radio burst) – FRB 20240304B.

Radijo impulsas truko tik kelias tūkstantąsias sekundės dalis. Tačiau per tą laiką jis išskyrė tiek energijos, kiek Saulė spinduliuoja per kelias dienas.

Sprogimas buvo lokalizuotas naudojant radijo teleskopą MeerKAT, kuris yra Pietų Afrikoje. Tada, naudojant Jameso Webbo kosminį teleskopą, buvo patvirtinta galaktika, iš kurios jis atvyko.

Šaltinis: unian.net