Mokslininkai atrado citrinos formos planetą, kurios egzistavimo paaiškinti neįmanoma

Planeta, pavadinta PSR J2322–2650b, yra nutolusi 750 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Tai vienintelis iš 6000 žinomų dujų milžinų, kuris sukasi aplink pulsarą (neutroninę žvaigždę) – neįtikėtinai tankų mirusios žvaigždės branduolį, suspaustą iki miesto dydžio.

Kodėl ji citrinos formos?

Planeta yra ekstremaliai arti savo žvaigždės – vos 1,6 mln. km atstumu (palyginimui, Žemė nuo Saulės nutolusi 150 mln. km). Dėl šios priežasties metai čia trunka tik 7,8 valandos, o milžiniška pulsaro gravitacija tiesiogiai ištempia planetą, suteikdama jai suplotą, citriną primenančią formą.

Tokia kaimynystė sukuria pragariškas sąlygas: planetą nuolat bombarduoja gama spinduliai, o temperatūrų skirtumas joje yra milžiniškas – nuo 650°C naktį iki 2030°C dieną.

„Neįmanoma“ atmosfera ir deimantai

Tikras šokas mokslininkams buvo cheminė sudėtis. „Tai naujas planetinės atmosferos tipas, kurio niekas niekada anksčiau nematė. Vietoje įprastų vandens, metano ar anglies dvideginio molekulių mes pamatėme gryną molekulinę anglį“, – sako tyrimo bendraautoris daktaras Michaelas Zhangas iš Čikagos universiteto.

Viršutiniuose įkaitusios atmosferos sluoksniuose dreifuoja suodžių debesys, o planetos gelmėse anglis dėl milžiniško slėgio tikriausiai virsta deimantais. Jei šiame pasaulyje augtų žemiški augalai jie akimirksniu virstų pelenais, tačiau net ir mokslo požiūriu ši aplinka atrodo sterili bet kokiai gyvybei.

Daktaras Peteris Gao iš Carnegie instituto prisimena momentą, kai gavo duomenis iš teleskopo: „Mūsų bendra reakcija buvo: „Kas tai, po velnių, per daiktas?“. Tai kardinaliai skiriasi nuo visko, ko tikėjomės“.

Akligatvis mokslui

PSR J2322–2650b egzistavimas pažeidžia visus žinomus planetų formavimosi modelius. Esant tokiai aukštai temperatūrai, anglis turėtų jungtis su kitais atomais, tačiau čia ji dominuoja grynu pavidalu, o tai rodo visišką deguonies ir azoto trūkumą. Planeta negalėjo susiformuoti kaip įprastas dujų milžinas dėl savo keistos sudėties.

Ji taip pat negalėjo atsirasti iš žvaigždės likučių, nes branduolinės reakcijos nesukuria grynos anglies. „Atrodo, kad šis objektas atmeta bet kokį žinomą formavimosi mechanizmą“, – pripažįsta daktaras M. Zhangas.

Geriausia šios dienos teorija teigia, kad anglis ir deguonis galėjo kristalizuotis planetos viduje jai vėstant, tačiau net ir tai nepaaiškina, kur dingo kitos dujos.

„Gera suvokti, kad žinome ne viską. Tai puikus galvosūkis, kurį mums teks išspręsti“, – apibendrino Stanfordo universiteto profesorius Rogeris Romani.