Mokymo programų atnaujinimas: vežimas statomas prieš arklį

Atnaujintos programos nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos klasėse. Kitose klasėse - nuo 2024 m.

„Švietimo sistema šiandien reikalauja naujų temų, tokių kaip klimato kaita, darnus vystymas, mokslo atradimai, technologinis progresas, kultūrinės transformacijos ir geopolitinė situacija pasaulyje. Atnaujintos ugdymo programos sudarys galimybę mokiniams prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo“, - argumentuoja atsinaujinimo poreikį Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė.

Anot jos, ugdymo turinį nuspręsta tobulinti dėl pokyčių švietime, atsižvelgus ir į nacionalinių pasiekimų patikrinimų rezultatus, tarptautinius tyrimus, mokinių išorinio vertinimo pasiekimus.

„Dalis atnaujintų programų jau taikomos švietimo įstaigose. Nuo praėjusių metų rugsėjo pagal jas dirba priešmokyklinio ugdymo įstaigos bei lenkų tautinės mažumos mokyklos. Programos nesikeičia iš esmės, bet jos yra atnaujintos akcentuojant į kompetencijas orientuotą ugdymą“, - pabrėžė R. Krasauskienė.

Pasak Nacionalinės švietimo agentūros vadovės, pagal atnaujintas programas mokyklose bus ugdomos septynios kompetencijos: pažinimo, skaitmeninė, socialinė, emocinė, sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinė, kultūrinė ir komunikacijos.

„Mokyklos planuojasi, kokiuose dalykuose ir kokia apimtimi tas kompetencijas reikėtų ugdyti ir, be abejo, mokytojas kiekvienoje pamokoje visų šių kompetencijų neįgyvendina, jis pasirenka ir įgyvendina vieną ar kelias, bet galop viso ugdymo proceso metu mokinys paliečia, įgyvendina ir tobulina visas septynias kompetencijas“, - kalbėjo ji.

Septynias kompetencijas mokiniai įgyvendins per 12 mokslo metų.

Anot NŠA vadovės, turimos kompetencijos nacionaliniu lygmeniu nebus vertinamos.

„Kaip kompetencijos vertinamos mokykloje, yra įprastinis procesas, tai mokyklos bendruomenės, pedagoginės bendruomenės susitarimas, nes gali būti vertinamos įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mokytojui stebint ir žymint mokinių turimas kompetencijas sutartoje formoje, vykdant projektinius darbus ir juos pristatant, galop turim brandos darbą - tai irgi atspindi kompetencijas“, - sakė ji.

Taip pat pagal atnaujintas programas mokytojai galės savo nuožiūra rinktis trečdalį savo mokomo dalyko turinio.

Nėra vadovėlių

Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Vida Bubliauskienė, apibendrindama jau trejus metus vykstantį pasiruošimą mokymo programų atnaujinimui Klaipėdoje, sakė, kad mokytojų pasirengimas yra pagrindinė problema, kurios realus dydis paaiškės tik tada, kai mokyklos jau pradės dirbti pagal atnaujintas programas.

"Nacionalinė švietimo agentūra organizavo mokymus mokytojams, Klaipėdos pedagogų švietimo centras aktyviai rūpinasi pagalba mokytojams ir informacijos sklaida. Mokymai vyksta nuolat pagal dalykus ir dauguma mokytojų dalyvavo seminaruose, išklausė kursus.

Dvi uostamiesčio mokyklos - Vydūno gimnazija ir S. Dacho progimnazija - dalyvavo atnaujinto ugdymo programų bandyme ir dalijasi savo patirtimi su kolegomis.

Prieš porą savaičių šia tema vyko mokyklų direktorių pavaduotojų metodinis pasitarimas-forumas, kuriame dalyvavo lektoriai iš kitų miestų", - vardijo paruošiamuosius darbus Švietimo skyriaus atstovė.

Pasak V. Bubliauskienės, nerimą kelia tai, kad vis dar neaiškus ryšys tarp kompetencijų akcentavimo ir vertinimo, taip pat mokymo priemonių trūkumas.

"Jau pasirodė mokymo planai dvejiems ateinantiems metams, kuriuose matomi pasikeitimai, susiję su atnaujinto ugdymo turiniu. Pavyzdžiui, pirmoje klasėje neliks pasaulio pažinimo dalyko. Vietoje jo bus gamtos mokslai. Taip pat atsiras naujas dalykas - visuomeninis ugdymas ir pan.

Pagrindinė problema, kad metodinės medžiagos ir vadovėlių atnaujintoms programoms dar nėra.

Iš esamų kelių šimtų vadovėlių, ekspertų vertinimu, atnaujintoms programoms tinka, regis, tik 12 vadovėlių", - sakė V. Bubliauskienė.

Mokytojai bėga iš mokyklų

Klaipėdos Gedminų progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Jankauskienė pasakojo, kad mokytojai labai intensyviai rengiasi pokyčiams, tačiau nuogąstavo, kad ateinančios permainos dar labiau pagilins mokytojų trūkumo problemą.

"Darome viską, kad pokyčiai keltų kuo mažiau streso. Atlikome pedagogų apklausą ir organizavome forumą, į kurį pasikvietėme vienos Kauno mokyklos komandą, kuri dalyvavo naujųjų programų bandomajame tyrime, taip pat vieną iš programos rengėjų. Sausio mėnesį organizavome naujųjų ugdymo programų pristatymą S. Dacho progimnazijoje, kuri dalyvavo bandomajame tyrime.

Dauguma mokytojų jau palygino senąsias ir naująsias programas, išsiaiškino, kas ir kaip keisis, kokie dalykai pasislinks į kitas klases, kaip keisis į kompetencijų ugdymą orientuota pamokos struktūra, uždaviniai, sėkmės kriterijai ir kt. Pagal NŠA gaires peržiūrėjome ugdymo planus", - pasakojo A. Jankauskienė.

Anot pašnekovės, mokytojams daugiausia nerimo kelia vadovėlių ir mokymo priemonių problema, nežinia, ar jie bus išleisti, ar bus kokybiški.

"Žinome, kad vadovėlių autoriai lygiagrečiai kuria ir skaitmeninį turinį, tačiau ne kiekvienoje pamokoje mokiniai turės galimybę dirbti kompiuteriu. Tai, kad mokytojai turės teisę net 30 proc. ugdymo turinio parinkti patys, reiškia, kad pasiruošimas pamokoms bus dar sudėtingesnis ir jam reikės dar daugiau laiko.

Ne iki galo aiškus mokinių pasiekimų vertinimas. Girdėjome, kad vertinimo aprašas bus parengtas birželio mėnesį. Žinome, kad 10 balų vertinimo sistema išliks. Bus aukštesnysis (10, 9), pagrindinis (8, 7), patenkinamas (6, 5) ir naujas slenkstinis (4) pasiekimų lygiai. Tačiau neaišku, kaip vertinti taip akcentuojamas kompetencijas.

Nėra įrankio, kaip jas išmatuoti. Planuojamas įrankis - mokinio portfolio, kuriame bus kaupiami darbai, kurie ir atskleis mokinio kompetencijų kaitą, bet tai bus ateityje. Dabar brandos darbas lyg ir atskleidžia kompetencijas, bet jis nėra privalomas ir nedaug abiturientų renkasi šį darbą. Taip pat daug klausimų kelia išoriniai vertinimai, tarpiniai mokinių patikrinimai", - vardijo neaiškumus Klaipėdos Gedminų progimnazijos atstovė.

Anot direktoriaus pavaduotojos ugdymui, svarbiausias iššūkis, su kuriuo dabar susiduria visų švietimo įstaigų vadovai, yra mokytojų motyvavimas.

„Žinia, mokytojų labai trūksta, jų kaita yra didelė. Vien todėl, kad artėjantys pokyčiai atrodo per daug sudėtingi, į užtarnautą poilsį išeina mokytojai, kurie dar galėtų dirbti. Dar labiau neramina tai, kad ir tie mokytojai, kurie dar labai darbingi, svarsto išeiti iš mokyklos, nes permainos reikalauja labai daug laiko ir energijos. Tad labai neramu dėl to, kad mokytojų trūkumas taps dar didesnis“, - prognozavo A. Jankauskienė.

Pykdo vertinimo sistema

Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė apie atnaujinto ugdymo programas išsireiškė vaizdingai: „Vežimas statomas prieš arklį ir taip bandoma keliauti. Mano nuomone, pirmiausia turėjo būti naujų programų bandymai, po to - metodinė medžiaga, vadovėliai ir tik tada, kai mokytojai turi visus instrumentus mokyti, - diegti naujoves. O dabar rugsėjį jau pradėsime dirbti pagal naujas programas, o mokytojai tik svajoja, ar gaus nors vieną knygą“, -sakė L. Bručkienė.

Pašnekovė neneigė, kad mokymo programų atnaujinimas tikrai labai reikalingas ir labai lauktas, pasidžiaugė, kad išplėstiniam lietuvių kalbos kursui skirta daugiau pamokų, ne 5, o 6, sumažintas privalomų autorių skaičius ir įvesti du tarpiniai atsiskaitymai, tačiau kai kurios naujos idėjos prasilenkia su realybe, o į praktikų pastabas nereaguojama.

"Mokytojus lituanistus labiausiai trikdo ir pykdo nauja išorinio vertinimo koncepcija. Ji kol kas nėra išbandyta. Mes neturime vertinimo kriterijų, pavyzdinių užduočių, tik pirminį projektą, pagal kurį jau nuo rugsėjo turėsime ruošti mokinius, nes jau vasario mėnesį abiturientai laikys valstybinio lietuvių kalbos egzamino dalį - kalbėjimą. Buvo žadėta, kad nauja vertinimo koncepcija bus parengta ir paviešinta pavasarį. Pavasaris jau įpusėjo, o koncepcijos nėra.

Pirminis variantas, kuris buvo pasiūlytas, švelniai tariant, prasilenkia su realybe. Kalbėjimui buvo siūloma, kad tekstai keisis kas pusvalandį ir mokytojas kartu su vaikais turės ruoštis vis naujam tekstui, kuriuo remdamasis vaikas kalbės. Ir taip 8 valandas kas pusvalandį vis po naują tekstą!!!

Po tokio atsiskaitymo jį vertinančius mokytojus su greitąja reikėtų išvežti į gydymo įstaigą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga nusiuntė raštą Nacionalinei švietimo agentūrai su pastabomis, kas negerai tame projekte, ir konkrečiais pasiūlymais, kaip jį būtų galima ištaisyti nekeičiant esmės. Kol kas nesulaukėme jokios reakcijos.

Tiksliau, reakcija buvo, kad viskas yra gerai. Gal ir keis ką nors, tačiau kol kas mes negavome naujo varianto. Baiminamės, kad tas naujas variantas pasirodys tada, kai mokyklos atostogaus, o paskui sakys, kad organizacijos neparašė jokios savo pozicijos", - sakė L. Bručkienė.

Pašnekovė tvirtino, jog naujas programas analizuojantiems mokytojams lituanistams neaišku, kaip pagal atnaujintas programas apibrėžti interpretaciją, probleminį rašinį...

„Keičiasi rašinio žanrai. Juos rašyti turėtume pradėti mokyti jau vienuoliktokus, tačiau neturime jokios metodinės medžiagos. Nemažai informacijos keliama į virtualias platformas, tačiau sumažintas finansavimas virtualiam turiniui. Pavyzdžiui, įsigyti virtualią platformą “Vyturys„ visoms mokyklos klasėms nėra finansinių galimybių. Lyg ir žadamos tam lėšos, tačiau kol kas tai - tik pažadai. Todėl dabar, per atostogas, mokytojai sėdi ir patys rašo atnaujintas programas“, - pasakojo lituanistė.

Anglų egzaminas jau 11 klasėje

Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja Danutė Jazdauskienė į naujoves reaguoja ramiai. „Dar šiuos mokslo metus reikia pabaigti. Tada galėsime apie kitus galvoti“, - sakė mokytoja po anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalies, kurią abiturientai laikė jau šią savaitę.

"Dalyvaujame seminaruose ir ruošiamės naujovėms. Gerai, kad kitais metais gimnazijose pagal naujas programas dirbsime tik su 9 ir 11 klasių mokiniais. Taip pat gerai, kad net 30 proc. programos turinio mokytojas pats planuos.

Svarbi naujovė, kad keisis anglų kalbos egzaminas. Jis bus padalintas: klausymo ir skaitymo dalį mokiniai laikys 11 klasėje, o kalbėjimo ir rašymo - 12 klasėje. Pastarąją dalį sudarys ne dvi, o trys užduotys. Kalbama, kad bus atsisakyta laiško rašymo užduoties, o rašinys liks. Dar nežinome, kokios bus kitos užduotys. Dar svarstoma, kad egzaminas vyks „online“ būdu. Iš tiesų, dar daug neaiškumų ir nežinios, kaip kas keisis. Tikėkimės, kad į gera", - vylėsi D. Jazdauskienė.