Mokytojai šypsosi tik per šventes

Spalio 5-oji šiais metais šventine diena taps apie 3,5 tūkstančio Klaipėdoje dirbančių mokytojų.

Didžioji jų dalis, per 3 000, pluša Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžiose švietimo įstaigose. Likę - privačiose ir valstybinėse įstaigose.

Iššūkius atlaikė

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, Tarptautinę mokytojų dieną uostamiesčio mokytojai pasitinka darbinėmis nuotaikomis.

"Naujieji mokslo metai prasidėjo ir vis labiau įsibėgėja. Tad Klaipėdos mokytojai savo profesinę šventę ir pasitinka gyvendami įprastiniais, darbiniais rūpesčiais.

Labai didelių naujų iššūkių neturime. Situacijos, kuriose atsidūrėme dėl koronaviruso pandemijos metu paskelbto karantino ir iš Rusijos užpultos Ukrainos pasitraukusių ukrainiečių vaikų mokymo, stabilizavosi.

Dabar tarsi viskas jau vėl teka savo įprastine vaga", - “Vakarų ekspresui" sakė L. Prižgintienė.

Mokytojų trūksta

Švietimo skyriaus vedėjos teigimu, viena didžiausių problemų yra mokytojų stygius. Tai ypač pasijaučia prieš kiekvienų mokslo metų pradžią.

„Specialistų trūkumas uostamiesčio mokyklose jaučiamas. Lietuvių kalbos mokytojų, gamtos mokslų, fizikos, chemijos, matematikos. Jų labiausiai reikia. Tačiau vis sudėtingiau darosi rasti ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų“, - patikino L. Prižgintinė.

Klaipėda nėra išskirtinė. Mokytojų trūksta visoje Lietuvoje. Šią problemą Žinių radijo laidoje akcentavo ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.

Klaipėdiečiai nesiskundžia

L. Prižgintienės teigimu, uostamiesčio pedagogai skųsti nėra linkę.

"Visi mokytojai turi iššūkių. Vyksta kartų kaita, ateina nauji mokytojai, tad neišvengiamai su jais susiduriama.

Klaipėdiečiai mokytojai labai neišsiskiria tarp savo kolegų ir daug nusiskundimų neturi.

Viskas priklauso nuo paties mokytojo. Vieni nori ir moka eiti koja kojon su laikmečiu, kitiems naujovės nėra tokios priimtinos.

Tačiau tikrai nemanau, kad mūsų mokytojai yra skriaudžiami.

Taip, darbo krūviai yra padidėję. Galbūt daugiau tenka pildyti visokių ataskaitų, pasidarė sudėtingesnis planavimas. Padaugėjo mokytojams ir užduočių bei pareigų, nesusijusių su pamokomis ir ugdymu", - sakė L. Prižgintienė.

Atlyginimas nemotyvuoja

Nors viešojoje erdvėje dažniausiai girdima, kad Lietuvos mokytojai skundžiasi mažais atlyginimais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja vien lėšų trūkumo išskirti nebuvo linkusi. Tačiau pripažino, jog tinkamas atlygis už darbą yra labai svarbus faktorius.

"Klaipėdos mokytojai mažomis algomis nesiskundžia. Atlyginimai yra nuolat keliami. Aišku, ne tik mokytojams, bet ir mums visiems norėtųsi solidesnio uždarbio.

Šioje srityje Lietuva galėtų lygiuotis ne į pačią Europos Sąjungos šalių sąrašo pabaigą, bet ir į aukščiau esančias valstybes, nors į viduriuką.

Reikia pripažinti, kad mokytojų atlyginimas nėra labai motyvuojantis skatinant rinktis pedagogo specialybę.

Bet visi šie dalykai palaipsniui yra sprendžiami", - sakė L. Prižgintienė.

LŠDPS pirmininkas A. Navicko mano, jog būtent atlyginimas yra priežastis, kodėl jauni žmonės nesirenka mokytojo profesijos.

"Matome nuolatinius kažkokius bandymus taikyti įvairias priemones ar viliotinius, bet pagrindinė priežastis nesprendžiama.

Darbo užmokestis, darbo sąlygos yra nepatrauklios jaunimui ir jie tiesiog renkasi kitas profesijas.

Dėl to ir atsiranda mokytojų trūkumas", - neabejoja A. Navickas.

Paruošimas šlubuoja

Tiek L. Prižgintienė, tiek LŠDPS vadovas yra įsitikinę, kad būtina keisti mokytojų paruošimą.

"Viena didžiausių visos šalies švietimo sistemos problemų yra mokytojų rengimas. Manau, kad turėtume rengti mokytojus, kurie galėtų mokyti ne tik vieno, bet kelių dalykų. Ypač vidurinėje grandyje - 5-8 klasėse. Jie tai tikrai gali.

Ir pačios studijos turėtų būti kitokios. Tai, kas tikrai reikalinga mokytojo praktikai, o ne vien tik teorija.

Aš čia nekalbu apie dalykines žinias, nes jos yra labai svarbios. Tačiau dalykinės žinios ne visada sutampa su tuo, ko iš tiesų mokytojui reikia. Paruošimo programos jau neatitinka to poreikio, kuris būtinas šiuolaikinėse mokyklose", - sakė L. Prižgintienė.

Mokytojų paruošimo problemą akcentuoja ir A. Navickas.

"Mokytojų paruošimas yra toks, kad jeigu mokytojo profesijos nesirenka ir į studijas nestoja, galima sakyti, kad nėra ką ir ruošti.

Kitas svarbus aspektas, kad tą profesiją turėtų rinktis mūsų patys gabiausi mokiniai - pažvelkime į Suomijos variantą ar kitur, kur konkursai yra didžiuliai. Pas mus dažnai į šią profesiją ateina studentai, nepatekę į kitas studijas.

Tad natūralu, kad tikėtis aukštos kokybės ar gerų mokytojų ateity neturime jokių prielaidų", - teigė A. Navickas.

Pavėlavome?

L. Prižgintienė neabejoja, kad mokytojai yra tiesiogiai susiję su mokinių pasiekimas. O jie pastaruoju metu verčia, švelniai tariant, susimąstyti.

Ko verti vien paskutinieji abiturientų laikytų valstybinių brandos matematikos egzaminų rezultatai.

„Neturėdami gerų mokytojų, neturėsime ir gerų mokinių pasiekimų. Čia yra mūsų prioritetas. Mano nuomone, valstybė pradeda tam skirti daugiau dėmesio. Tik gal jau šiek tiek pavėluotai“, - vertė susimąstyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja L. Prižgintienė.

Bręsta permainos

Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, jog inicijuoja pedagogų rengimo modelio atnaujinimą.

Suburta švietimo ekspertų grupė numatys galimus pedagogų rengimo Lietuvoje pokyčius, naujas pedagogų rengimo galimybes.

"Darbo grupė pirmiausia sieks atsakyti, koks turėtų būti mokytojas ateities mokykloje, kaip mokytojai turėtų būti rengiami, kas tai turėtų daryti.

Privalome atsakyti į kylančius studentų pritraukimo į trūkstamas pedagogikos specializacijas iššūkius ir garantuoti pedagogų rengimo kokybę bei lankstumą, galbūt numatyti naujų kelių ateiti į mokyklą", - sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras, darbo grupės pirmininkas Gintautas Jakštas.

Švietimo ekspertai peržiūrės 2018 metais atnaujintą pedagogų rengimo reglamentą - vieną pagrindinių dokumentų, apibrėžiančių, kaip mokytojai ruošiami Lietuvoje.

Darbo grupė numato įvertinti tuo metu suplanuotų priemonių efektyvumą ir pedagogų rengimo kokybės pokyčius, teikti siūlymus dėl jų tobulinimo.

Bus atsižvelgta į Vyriausybės programoje numatytus tikslus - atnaujinti pedagogų rengimo modelį, modernizuoti pedagoginių studijų programas, plėtoti ugdymo mokslus.

Taip pat nagrinėjamos platesnės specializacijos pedagogų rengimo galimybės, skirtingų sričių profesionalų įtraukimas į studijų procesą, stipresnei tinklaveikai tarp aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, užtikrinti reikiamos sąlygos.

Pasirinko tūkstantis

Šiuo metu Lietuvoje yra keletas būdų tapti pedagogu. Įgijus vidurinį išsilavinimą galima rinktis bakalauro pedagogikos studijas arba, studijuojant kitą specialybę, pedagogikos studijų modulį ar gretutines studijas.

Aukštosios mokyklos norintiesiems tapti pedagogais taip pat siūlo profesines studijas. Tai - profesinę kvalifikaciją teikiančios studijos, į kurias priimami asmenys, jau įgiję kurios nors srities bakalaurą. Jose, priklausomai nuo studijų formos, pedagogikos mokomasi vienerius ar pusantrų metų.

Šiemet sutartis studijuoti pagal pedagogikos studijų programą iš viso pasirašė 1 084 pirmakursiai.

Iš jų prioritetines pedagogikos specializacijas - pradinio ugdymo pedagogiką, specialiąją pedagogiką, matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, fiziką, chemiją, biologiją, technologijas, istoriją, geografiją - pasirinko 440 pirmakursių.

Į pedagogines profesines studijas įstojo 338 asmenys.