Kai visi išsijuosę ima gąsdinti, kad ateina sunkmetis, viduje žinau, kas padės nepalūžti ir sušildys labiau nei radiatoriai, kuriuos šį sezoną, matyt, teks prisukti.
Laimei, jokie kataklizmai negali atimti vertingiausios šių laikų valiutos - nuoširdumo. Juk dažnai pakanka paprasto ir atviro pokalbio, ir siela sušyla.
Atvirai, nuoširdžiai ir be jokių pagražinimų kalba ir šio žurnalo herojai.
„Mano dukros tėvas buvo maniakiškai pavydus. Jis nusižudė. Prieš nusitaikydamas į save, šovė į dukrą ir į mane, tačiau tik paskutinis šūvis buvo taiklus. Paliko laišką, kuriame buvo parašyta: “Palaidokite mus kartu. Tai bus mūsų tikras apsiženyjimas"... - filmo scenarijaus vertą istoriją atskleidžia 87-erių dailininkė scenografė Sofija Kanaverskytė.
Atvirai apie savo gyvenimiškas patirtis pasakoja ir aktorė Justina Vanžodytė. Nors nuo jos neįmanoma atplėšti akių ne tik scenoje, bet ir gyvenime, pati aktorė apie išorinį grožį kalba nenoriai. „Tai skausminga tema. Buvo toks metas, kai namuose net neturėjau veidrodžių...“ - neslepia aktorė.
Pasirodo, tikri, nenušlifuoti kitų pasakojimai traukia ir ją pačią.
„Mane žavi tikrumas. Gal dėl to, kad aš tada galiu stvertis už tų tikrų žmonių istorijų tarsi už šiaudo. Kai žmonės drąsiai pasakoja sunkias savo istorijas, tarsi prašviesėja. Suvoki - jeigu jie išgyveno, išgyvensi ir tu“, - atvira J. Vanžodytė.
Nesigėdyti tikrojo savo gyvenimo ir nesistengti nieko užpudruoti. Toks leitmotyvas skamba ir fotomenininkės Viktorijos Vaišvilaitės pasakojime apie fotografijų kūrimo užkulisius.
„Ne kartą man teko susidurti su tuo, jog žmonės patys nė nežino, kokie ypatingi jų kambariai. Man sako - nieko pas mus įdomaus ar gražaus, reiktų remonto… Negana to, prieš man juos aplankant su kamera, ima vėdinti, valyti visą gyvenimą iš savo namų, slėpti į spintas ar stalčius. Stebiuosi - nejau nesupranta, kad varvančios, eilėmis ant džiovyklos susvertos kojinės, kad neišvalgytas puodas sriubos ar šūsnys ant darbo stalo išsibarsčiusių užrašų ir yra jų namų grožis“, - sako fotomenininkė ir pripažįsta, kad, pasakodama apie žmones fotografijomis, visada viliasi būti pakviesta būtent į jų namus.
Nebijokime atverti savo namų durų ir sielų, net jei ir nespėjote jų nupudruoti. Tai, kas tikra, - gydo, šildo ir įkvepia.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą