Naujoji statistika: keturi penktadaliai pasaulio gyventojų šiandien gyvena miestuose

Naujausioje 2018 m. paskelbtoje ataskaitoje „Pasaulio urbanizacijos perspektyvos“ nustatyta, kad 55 proc. žmonių gyvena miestuose, tačiau šis skaičius pagrįstas labai skirtingais šalių apibrėžimais, kas yra miesto ar kaimo gyvenvietė. 

Pavyzdžiui, Danija miestais laiko vietoves, kuriose gyvena vos 200 žmonių, o Japonijoje šis skaičius yra 50 000 – todėl sunku susidaryti aiškų vaizdą apie urbanizaciją pasaulyje. 

Siekiant gauti aiškesnį vaizdą, Sara Hertog iš Jungtinių Tautų Organizacijos Niujorke ir jos kolegos apibrėžė miestų teritorijas kaip miestus, kuriuose gyvena ne mažiau kaip 50 000 žmonių, o gyventojų tankis yra ne mažesnis kaip 1500 žmonių kvadratiniame kilometre – arba miestelius, kuriuose gyvena ne mažiau kaip 5000 gyventojų, o gyventojų tankis yra ne mažesnis kaip 300 žmonių kvadratiniame kilometre. 

Likusią teritoriją jie priskyrė kaimo vietovėms. „Pirmą kartą visoms šalims taikėme tą pačią apibrėžtį“, – sako S. Hertog. Toliau tyrėjai analizavo palydovinius ir nacionalinių tyrimų duomenis iš 237 šalių ir regionų – kad įvertintų urbanizacijos laipsnį visame pasaulyje 2025 m. 

Tai parodė, kad 45 proc. pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose – daugiausia tuose, kuriuose gyvena mažiau nei 250 000 žmonių, o 36 proc. gyvena miesteliuose. Tai reiškia, kad 81 proc. žmonių yra miestiečiai, o likę 19 proc. gyvena kaimo vietovėse.

Naudodama statistinį modelį, kuriame buvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip gyventojų senėjimas ir migracijos tendencijos, komanda taip pat apskaičiavo, kad iki 2050 m. 83 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose, o ne kaimo vietovėse. 

S. Hertog teigia, kad iki 2050 m. faktinis miestuose ir miesteliuose gyvenančių žmonių skaičius – o ne proporcija – turėtų didėti, o kaimo gyventojų skaičius, (daugiausia dėl Kongo Demokratinės Respublikos) turėtų pasiekti aukščiausią lygį 2040 m., o po to iki 2050 m. mažėti. 

Naujos prognozės padės JT įvertinti pažangą siekiant 11-ojo tvaraus vystymosi tikslo, kurio tikslas – iki 2030 m. „padaryti miestus ir gyvenvietes įtraukiomis, saugiomis, atspariomis ir tvariomis“, sako S. Hertog. Rezultatai taip pat padės formuoti politiką, skirtą globaliniam atšilimui mažinti – nes jie bus įtraukti į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos rengiamas ataskaitas, sako ji. 

Miestų gyventojų skaičiaus augimo veiksniai skirtinguose regionuose skiriasi. Rytų ir Pietų Azijoje jis daugiausia priklauso nuo žmonių migracijos iš kaimo į miesto vietoves tose pačiose šalyse. „Žmonės persikelia ieškodami išsilavinimo ir darbo, bet taip pat ir socialinio gyvenimo“, – sako S. Hertog. Europoje ir Šiaurės Amerikoje didelį vaidmenį vaidina tarptautinė migracija, o Užsacharės Afrikoje tai daugiausia lemia gimstamumas, viršijantis mirtingumą, teigia tyrėja. 

Didėjanti urbanizacija gali būti naudinga arba žalinga aplinkai. Pavyzdžiui, jei miestas plečiasi dėl gyventojų skaičiaus augimo, bet viešojo transporto jungtys nėra tinkamai suplanuotos, tai gali lemti miesto plėtrą, kai žmonės labai priklauso nuo automobilių, o tai didina anglies dioksido išmetimą. 

Kita vertus, kruopštus planavimas gali užtikrinti energiją taupančias transporto priemones – palyginti su tomis, kurios yra prieinamos kaimo vietovėse. Urbanizacija taip pat turi poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, miestuose žmonės paprastai yra labiau veikiami oro taršos ir ekstremalių karščių, kurie abu yra susiję su blogesne širdies ir kraujagyslių sveikata – ir, atrodo, didina tokių ligų kaip Alzheimero liga riziką, sako Andrea Mechellis iš Karališkojo Londono koledžo. 

Be to, žaliųjų plotų trūkumas kai kuriose miesto vietovėse yra susijęs su padidėjusiu nerimu ir depresija, sako jis. Tačiau urbanizacija taip pat gali duoti naudos sveikatai. „Sveikatos priežiūra yra greitesnė ir išsamesnė miestuose, palyginti su kaimo vietovėmis, – teigia A. Mechellis. 

– Yra ir daug socialinių privalumų – miestuose yra didesnė tikimybė susipažinti su žmonėmis, kurie turi tokias pačias vertybes kaip jūs, nei kaimo vietovėse, kur gali tekti važiuoti dvi valandas, kad rastumėte ką nors, kas turi tokius pačius pomėgius“. Tai nereiškia, kad turėtume atsisakyti urbanizacijos arba kad žmonės neturėtų gyventi miestuose, sako A. Mechellis. 

„Ataskaita mums sako, kad dabar labiau nei bet kada anksčiau reikia pagalvoti, kaip padaryti mūsų miestus labiau tinkamus gyventi, o tai reiškia, kad jie turi būti žalesni – su visais iš to kylančiais privalumais“, – sako jis.