Neįminta istorijos mįslė - kas nutiko Poncijui Pilotui po Kristaus mirties?

Poncijus Pilotas - romėnų Judėjos provincijos prefektas, kurio valdymas pasižymėjo žiaurumu. O dar Poncijus Pilotas į istoriją įėjo kaip žmogus, nuteisęs mirti Jėzų Kristų.

Jis pats viešai simboliškai nusiplovė rankas, taip parodydamas, kad atsakomybė už nekalto žmogaus nužudymą tenka miniai.

O koks buvo Poncijaus Piloto likimas po Kristaus mirties, kaip baigėsi jo gyvenimas?

Jėzaus Kristaus laikų Judėja (I a. pirmasis trečdalis) nebuvo nepriklausoma valstybė. Nuo 6 iki 132 metų Judėja buvo Romos imperijos provincija - iš dalies autonomiška vasalinė valstybė. Judėją valdė Romos paskirti prefektai.

Jėzaus Kristaus laikais Romą valdė imperatorius Tiberijus. 26 metais Tiberijus Judėjos valdytoju paskyrė Poncijų Pilotą. Apie jo ankstesnį gyvenimą žinoma mažai, tikėtina, kad jis buvo kilęs iš plebėjų. Iš jo vardo - lotyniškai Pontius Pilatus - galima spręsti, kad jis gimė Ponte. 

Tai yra istorinis regionas Mažosios Azijos šiaurės rytuose (šiuo metu - Turkijos teritorija), kurią Roma nukariavo 63 m. pr. m. e.

Kad Poncijus Pilotas - istorinė asmenybė, o ne išgalvotas personažas, yra žinoma iš jo amžininkų liudijimų, I a. monetų su jo vardu bei užrašo ant archeologų rastos memorialinės lentelės.

Vieną iš ankstyviausių Poncijaus Piloto aprašymų pateikia filosofas Filonas iš Aleksandrijos: Kristaus laikų Judėjos prefektą jis vadina kyšininku, linkusiu į pykčio protrūkius, plėšiku, mėgdavusiu vykdyti mirties bausmes be teismo, taip pat apibūdina kaip labai žiaurų žmogų. 

Poncijaus Piloto uždavinys valdant Judėją buvo palaikyti tvarką provincijoje, tačiau, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, jis dažnai viršydavo savo įgaliojimus.

Poncijus Pilotas šias pareigas ėjo palyginti ilgai, 10 metų. Galbūt tai buvo susiję su specifine imperatoriaus Tiberijaus politika: pastarasis tvirtino, kad dažna vietininkų kaita prisideda prie korupcijos plitimo. 

Apie nedorus pareigūnus jis atsiliepdavo taip: „Jie, kaip uodai, siurbia kraują, bet sočiai prisigėrę kenkia mažiau. Reikia žmonių gailėti ir jiems nuolatos nesiųsti naujų plėšikų".

Iš Šv.Mato Evangelijos sužinome apie dar vieną šios istorijos veikėją - prokuratoriaus žmoną. Sujaudinta sulaikytojo likimo, ji sako sutuoktiniui: „Nieko nedaryk šiam teisiajam! Šiąnakt sapne aš labai dėl jo kentėjau".

Evangelistas neaiškina, ką ji sapnavo, bet į moters lūpas įdeda žodžius, kurie yra kontrastas iš visų pusių pilamiems kaltinimams. Šv.Matas Piloto žmonai daugiau dėmesio neskiria, tačiau apokrifuose minimas jos vardas, neįvardintas Biblijoje - Klaudija Prokula. 

Origenas Aleksandrietis tvirtino, kad moteris tikriausiai tapo krikščione. Šv.Nina, kuri skleidė krikščionybę Gruzijoje, taip pat apie tai užsimena: neva Klaudija tam tikrą laiką saugojo Jėzaus Kristaus įkapes - vadinamąją Turino drobulę.

Jei vieninteliu įrodymu, pasakojančiu apie Piloto likimą, laikysime tik Evangelijos tekstą, po Kristaus nukryžiavimo ir palaidojimo apie Pilotą joje daugiau nebeužsimenama. Be Evangelijų, svarbiausi dokumentai, kuriuose kalbama paie Pilotą, yra Juozapo Flavijaus, Filono Aleksandriečio ir Tacito darbai.

Istorikų Juozapo Flavijaus ir Tacito liudijimais Pilotas buvo atšauktas iš Judėjos po žiauraus susidorojimo su būriu samariečių, palaikytų sukilėliais. Poncijus Pilotas buvo išsiųstas į Romą, kur jo pėdsakas dingsta.

Yra keletas teorijų apie tai, kas nutiko buvusiam Judėjos valdytojui po Kristaus nukryžiavimo:

Imperatoriaus Kaligulos įsakymu jam buvo įvykdyta mirties bausmė;

Imperatoriui įsakius jis baigė gyvenimą savižudybe, o jo kūnas buvo įmestas į Tibro upę;

Tapo Jėzaus sekėju ir net bandė imperatorių atversti į krikščionybę.

Nėra žinių, kad Pilotas būtų paskirtas imperijoje eiti kokias nors kitas pareigas. Nieko neužsimenama apie jį ir kito imperatoriaus, Nerono, valdymo laikais. 

Be to, apokrife „Mors Pilati", parašytame praėjus daug metų po šių įvykių, pasakojama paplitusi (ypač Vokietijoje) prefekto, apibūdinamo kaip žiaurus tironas, savižudybės versija.

Šią versiją veikale „Bažnyčios istorija" (IV a.) tarsi patvirtina Eusebijus Cezarietis: „Gajaus valdymo laikais didelė nelaimė ištiko Pilotą. 

Jis pasikėsino į savo gyvybę ir pats sau tapo budeliu, ir netrukus jį ištiko Dievo kerštas. Apie tai pasakoja graikų rašytojai..."

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.