Norima atkasti senojo Nidos švyturio pamatus

Vykdant šiuos darbus būtų remiamasi dar 2017-aisiais tyrėjų komandos naudotu georadaru nuskenuota kopos aikštelės medžiaga, kuomet labai tiksliai nustatyta, kurioje vietoje stūksojo 23 metrų aukščio Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vokiečių susprogdintas švyturys.

"Jau tada būta intensijų neapsiriboti žvalgomaisiais tyrimais ir atkasti tai, kas liko iš švyturio po žeme. Tačiau ši idėja kažkur nugrimzdo ir nebebuvo vystoma.

Dabar Kuršių nerija išgyvena švyturių aukso amžių, jie tampa vis svarbesne kultūrinio kraštovaizdžio, renginių dalimi, todėl atėjo laikas nupūsti dulkes ir realizuoti idėją. Atkasus švyturio pamatų likučius, jų fragmentus būtų galima eksponuoti tiesiog lauke po stiklinėmis grindimis.

Dar viena idėja - sutemus, lazerių stulpais nušviesti paties buvusio pastato kontūrus, aštuonias briaunas, kurios šautų į dangų„, - “Vakarų ekspresui" pasakojo švyturių entuziastas, VILNIUS TECH lektorius bei inžinierius Tomas Jačionis.

Tokie planai neatrodo utopiniai nei Neringos miesto savivaldybei, nei Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijai, kuri, tiesa, turi tam tikrų išlygų.

Rodo iniciatyvą

Deja, senąjį Nidos švyturį dabar mena tik išlikę keli XIX a. pastatai Urbo kalno papėdėje, į jo viršūnę vedantys apie 200 pakopų akmeniniai laiptai ir mažiau pastebimi kalno pietinėje pašlaitėje riogsantys švyturio nuolaužų luitai.

Apie dabar stovinčio ir ne tik laivybai, bet ir turizmui tarnaujančio sovietinio švyturio (statytas 1952-1953 m.) pirmtaką galima sužinoti tik lauko stende.

"Urbo kalnas daugelį metų slepia tikros senojo Nidos švyturio istorijos dalį. Užlipi ir matai aikštelę su stovinčiu dabartiniu navigaciniu objektu, o kur buvo senasis - niekas negali pasakyti. Jo vieta nėra paženklinta.

Situacija turi keistis, nes senasis Nidos švyturys - ikoninis, jis vaizduojamas daugybėje prieškarinių atvirukų.

Žmonės privalo netiesiogiai prisiliesti prie šio vieno iš Nidos simbolių. Pažiūrėti į nuotraukas nepakanka, nes mes turime paties sunaikinto objekto likučius, kurie slypi po žeme", - teigė T. Jačionis.

Jo teigimu, senojo Nidos švyturio pamatų atkasimas ir ekspozicija į visumą turėtų sujungti išlikusias šio navigacinio objekto liekanas, įrangos fragmentus, kalne surastas Frenelio lęšių žibinto optikos elementų nuolaužas, kurios galėtų būti eksponuojamos po atviru dangumi.

"Pasitelkus modernias (žaliosios energetikos) šviesos technologijas ir trimates projekcijas, senojo švyturio pastato pamatai galėtų būti eksponuojami ir tamsiu paros metu, papuošti trimate istorinio švyturio šviesos projekcija, į kurią vestų senųjų miesto žibintų šviesa apšviestas akmenimis grįstas takas.

Ketinu inicijuoti suinteresuotų įstaigų dialogą ir ieškoti galimybių atlikti reikiamus archeologinius tyrimus, gauti reikiamą finansavimą. Jau užmegztas kontaktas su Vokietijos ambasada Lietuvoje dėl šios šalies verslininkų mūsų šalyje paramos", - dėstė inžinierius.

Šią savaitę jis planuoja raštu kreiptis į kultūros ministrą Simoną Kairį, Kultūros paveldo departamentą, Neringos miesto savivaldybę, BĮ Neringos muziejus, KNNP direkciją.

FOTOGENIŠKAS. 1874 m. statytas Nidos švyturys buvo ikoninis objektas visoje Kuršių nerijoje, todėl atrasti, atkasti ir visuomenei parodyti jo pamatus - prasminga iniciatyva. Deniso NIKITENKOS archyvo nuotr.

Tyrimai - nesudėtingi

Susisiekus su prieš penketą metų Urbo kalno aikštelę georadaru žvalgiusiu archeologu iš VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ Justinu Raču, šis „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog XIX a. statyto švyturio liekanos lokalizuotos labai tiksliai.

"Georadaru buvo ištirtas 1,2 tūkst. kv. m plotas. Vienoje vietoje, keli metrai į vakarus nuo dabartinio švyturio, prietaisas parodė po žeme esančias anomalijas, kurios buvo fiksuotos 10x11 m stačiakampio plote. Kitur aikštelėje tokių anomalijų neaptikome.

Siekiant nustatyti anomalijos prigimtį, georadaru atliktas 2-2,5 m gylio suminis pjūvis buvo palygintas su istoriniais 1910 m. ir 1946 m. žemėlapiais.

Abiem atvejais aptikta anomalija gerai atitiko žemėlapiuose vaizduojamą buvusio švyturio vietą", - teigė archeologas.

Tad neabejojama, jog XIX a. pab. statyto švyturio pamatų likučiai ir yra visai šalia dabartinio navigacinio objekto, nes georadaru nuskenuotos anomalijos rodo tam tikras požemines struktūras: pamatus, plytų, akmenų sankaupas ir pan.

"Detalūs archeologiniai tyrimai minėtame plote tikrai yra perspektyvūs ir palyginti nesudėtingi. Iš pradžių būtų galima padaryti 1 m pločio kryžiaus formos perkasas siekiant tiksliai nustatyti objekto kontūrus, o vėliau jau iškasti bei ištirti visą reikiamą plotą bei atidengti pamatus.

Mes nežinome, kas po žeme yra išlikę ir kaip atrodo tie pamatai, ar jie ten apskritai yra. Tai labai intriguoja.

Tik po archeologinių tyrimų būtų galima preciziškai aikštelės paviršiuje pažymėti švyturio bokšto kontūrus. Ar verta eksponuoti pačius pamatus duobėje? Įdomus klausimas", - pripažino J. Račas.

Mat bandymų stiklu uždengti ir lauko sąlygomis eksponuoti archeologinį kasinį su istoriniais pamatais Lietuvoje būta ne vienas, tačiau jie nelabai pasiteisino.

"Vienur dėl besiskverbiančios drėgmės aprasodavo stiklas ir nieko nebesimatydavo, užaugdavo samanos, būdavo bėdų su požeminių struktūrų ventiliavimu ir t. t.

Tačiau mes kalbame apie atvejus žemyninėje Lietuvos dalyje su kitokiu gruntu, o smėlio kopos Nidoje faktorius gali lemti visai kitokį precendentą",- svarstė J. Račas.

Idėją palaiko

KNNP direktorė Aušra Feser „Vakarų ekspresui“ akcentavo, kad XIX a. pab. apželdintas Urbo kalnas yra itin vertingas gamtos paveldo objektas Nidoje, todėl jame elgtis privaloma itin subtiliai.

"Esmė yra pati kopa, kuri negali būti žalojama, keičiamas jos veidas, bjaurojamas kraštovaizdis. Archeologiniai tyrimai - visada įdomūs, mes - nieko prieš, tačiau pati idėja eksponuoti iškastus pamatus turėtų būti labai gerai pasverta.

Tikrai neleisime statyti kažkokių antžeminių objektų, o kopos paviršiuje įmontuota stiklo plokštė ar ratas, pro kurį lankytojai galėtų išvysti pamatus, - galimas variantas. Ir labai prasminga idėja, nes niekaip kitaip žmonėms įtaigiai nepapasakosi apie senąjį švyturį, jei neturėsi, ką parodyti.

Yra nuoskalos pašlaitėje, bet mes kalbame apie autentiškos pirmojo Nidos švyturio vietos atidengimą. Tai būtų prasminga, bet turi būti daroma be grubios intervencijos į aplinką", - teigė ji.

Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis pripažino, jog šiuo etapu daug svarbesnis yra siekis iš Finansų ministerijos valdomo Turto banko Neringos miesto savivaldybės žinion perimti Urbo kalno apačioje esančius švyturio administracinius bei kitos paskirties pastatus bei juos įveiklinti.

"Bet tai nereiškia, kad senojo švyturio pamatų atidengimas nėra įdomus. Anaiptol: aš - už, tik klausimas, kada tai daryti?

Galbūt prasminga būtų artimiausiu metu atlikti archeologinius tyrimus, o jau pamatų eksponavimo, apšvietimo klausimą atidėti vėlesniems laikams„, - “Vakarų ekspresui" sakė politikas.

BĮ Neringos muziejai vadovaujanti dr. Lina Motuzienė įžvelgė didžiulę prasmę ištyrinėti ir atverti visuomenei bent dalį senojo švyturio pamatų, nes tokio paveldo demonstravimas tik dar labiau padidintų viso švyturio komplekso vertę, o ši aplinkybė lemtų ir didesnį žmonių susidomėjimą navigaciniais Urbo kopos viršūnės objektais.