Norinčiųjų mokytis Europos kalbų daugėja

Keturi mokiniai laikė vokiečių kalbos egzaminą, vienas - prancūzų, vienas mokinys į egzaminą neatvyko.

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Ilonos Milkontės teigimu, vokiečių ar prancūzų kalbos egzaminą kiekvienais metais laikančių mokinių būna itin mažai.

Gimnazija ieško alternatyvų

Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė teigė, jog tai, ar vaikai nori mokytis kalbų ir vyresnėse gimnazijos klasėse, priklauso nuo galimybės rinktis.

„Gimnazijoje vyresnėms klasėms siūlome rinktis vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbas. Tendencijos rodo, jog rusų kalbą po truputį išstumia kitos Europos kalbos, matome, jog jaunuolius žavi egzotinės kalbos, pavyzdžiui, ispanų. Po truputį daugėja norinčiųjų gimnazijoje kalbų mokytis ir vyresnėse klasėse“, - naujovėmis dalinosi gimnazijos direktorė.

Ji taip pat prognozavo, kad mokykloms po truputį įsileidžiant įvairias Europos kalbas, po kelerių metų norinčiųjų laikyti antrosios užsienio kalbos egzaminą daugės.

Pašnekovė taip pat teigė vis dažniau sulaukianti prašymų iš tėvų, kurių vaikai progimnazijoje mokėsi rusų kalbos, gimnazijoje ją pakeisti kita.

„Tikrai ne vienas ieško galimybės atsisakyti rusų kalbos ir pasirinkti kitą“, - teigė „Varpo“ gimnazijos direktorė.

Populiariausia rusų kalba

Visgi „Vakarų ekspreso“ kalbintose progimnazijose kaip antroji užsienio kalba beveik be konkurencijos populiariausia vis dar išlieka rusų kalba, nors daugelyje jų vaikai taip pat gali pasirinkti vokiečių ar prancūzų kalbą.

„Pastebime, jog rusų kalbą mokiniai renkasi atsižvelgdami į tėvelių pageidavimus, ne į savo. Tėvai mano, jog galės atžaloms padėti mokytis šios kalbos. Taip pat vis dar gajus mąstymas, jog be rusų kalbos bus sunku ateityje, ji esanti reikalingesnė“, - kalbėjo Klaipėdos Sendvario gimnazijos direktorė Lina Logvinovienė.

Anot Sendvario progimnazijos direktorės, pernai mokykloje buvo pastebėtas išaugęs noras mokytis vokiečių kalbos, tačiau šiais metais nieko panašaus nėra.

„Panaši tendencija buvo ir anksčiau, tai yra prieškarantininiais ir karantino metais, reikšmingai niekas tikrai nesikeičia“, - teigė pašnekovė.

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos direktorė Lina Stancelienė taip pat teigė, jog rusų kalba bent jau kol kas tvirtai laikosi populiarumo viršūnėje.

„Po truputį populiarėja ir kitos kalbos, nuo rugsėjo mokykloje atsiras vokiečių kalba. Vaikai jau galėjo rinktis iš trijų užsienio kalbų: rusų, vokiečių ir prancūzų. Tačiau kai vykdėme apklausas, nė vienas iš tėvų neišreiškė noro, jog reikėtų plėsti pasirenkamų kalbų spektrą“, - dienraščiui teigė L. Stancelienė.

Įvairovės nori

Tačiau Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos direktorė Daiva Vilkė teigė, jog šiais metais norinčiųjų mokytis rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų mokinių skaičius mokykloje beveik vienodas.

„Susidarė apylygės grupės, rusų kalbą pasirinko šiek tiek daugiau mokinių, tačiau skirtumas tikrai nėra itin didelis. Pajutome, jog populiarėja vokiečių kalba, tikrai ne vienas tėvas pageidavo, jog vaikas mokytųsi būtent šios kalbos“, - dienraščiui teigė mokyklos direktorė.

Direktorė taip pat pridūrė, jog yra pasitaikę atvejų, kai nesusidarius kitos kalbos grupei, tėvai griežtai atsisakė, kad jų vaikas būtų mokomas rusų kalbos.

„Praėjusiais metais buvo atvejis, kai nesurinkus prancūzų grupės vieno vaiko tėvai griežtai atsisakė, kad jų atžala mokytųsi rusų kalbos. Derinome su Savivaldybės Švietimo skyriumi, kad leistų nepilnai vaikų grupei mokytis prancūzų kalbos“, - patirtimi dalijosi „Saulėtekio“ progimnazijos direktorė.

Pašnekovė taip pat teigė, nors ir nedažnai, tačiau sulaukianti prašymų, kad mokykloje būtų sudarytos sąlygos vaikams mokytis ispanų kalbos.

„Tai dažniausiai tie atvejai, kai užsienyje gyvenę ir ten mokęsi vaikai grįžta gyventi į Lietuvą. Yra tekę sudaryti sąlygas vienam vaikui kartą per savaitę mokytis ispanų kalbos“, - teigė pašnekovė ir pridūrė, kad, jos manymu, ispanų kalba tikrai turėtų prasiskinti kelią į Lietuvos mokyklas.