Po to - nuo 15-16 metų - tėvai vėl pradeda atgauti autoritetą, jeigu jį pavyko išlaikyti ir jeigu jie neįgavo neigiamos reputacijos savo paauglio akyse per šį sudėtingą laikotarpį. Tėvams išlaukus reikiamą laiką, paaugliai nuo 16 metų vėl grįžta pas juos ir pradeda įsiklausyti į patarimus.
Santykiai su bendraamžiais - tai savita pasirengimo gyventi visuomenėje mokykla. Iki 12 metų paaugliai dar labai vaikiški, todėl jiems itin svarbus bendravimas su bendraamžiais.
Šiuo metu tarp bendraamžių kuriamos elgesio normos, kurių privaloma laikytis, joms paklusti, siekiant priklausyti konkrečiai grupei.
Nuo 12-13 metų paaugliui tampa svarbu užimti tam tikrą vietą bendraamžių grupėje, todėl atsiranda konkurencija, tarpusavio konfliktai. Nuo 14-15 metų jam svarbu siekti autonomijos grupėje. Jis pradeda reikšti savąjį „aš“: esu kitoks, esu toks, koks esu.
Bendraamžių įtaka
Iki paauglystės vaiko draugais dažniausiai būdavo bendri klasės, kiemo, užklasinės veiklos ar būrelio draugai. Draugu buvo laikomas kiekvienas, su kuriuo jis kartu praleisdavo laiką.
Paauglystėje jau viskas kitaip. Draugus paaugliai renkasi pagal bendrus interesus ir pomėgius. Juos gali vienyti mėgstama muzika, šokiai, aprangos stilius, knygos, filmai ar net tos pačios psichologinės problemos.
Suprantama, kad vaikystės draugai ne visada išlieka draugais ir paauglystėje.
Norint tapti paauglio draugu, turi kažkas sieti. Priešingu atveju vaikystės draugai tiesiog išsiskiria. Neretai tėvai to nesupranta ir stebisi nutrūkusiomis paauglio draugystėmis.
Bendraudami tarpusavyje paaugliai:
* Mokosi suprasti save ir kitą. Jie stengiasi suprasti savo ir draugų pomėgius, elgseną tam tikrose situacijose, savo ir bendraamžių asmenybes.
* Mokosi atsižvelgti į kitų nuomonę ir gerbti kitokį požiūrį. Bendraudami su bendraamžiais, paaugliai susiduria su skirtingomis žmonių pasaulėžiūromis ir supranta, kad tai nieko blogo.
Jie pradeda suprasti, kad kiekvienas turi teisę pasirinkti požiūrį į rases, skirtingas lytis, seksualines orientacijas. Taip su laiku auga paauglio tolerancija ir pagarba kitokiam požiūriui.
* Gali lyginti save su kitais. Jei paauglys nebendrauja su bendraamžiais, jis negali savęs palyginti su kitais, ir tuomet sau yra arba pats geriausias, arba pats blogiausias. Paauglys neturi atskaitos taško.
Bendraamžis paaugliui kaip orientyras - ko siekti, kuria kryptimi judėti ir pan.
* Mokosi pasitikėjimo ir ištikimybės. Paauglystėje atsiranda daug paslapčių ir jomis norisi pasidalyti su artimiausiais draugais. Dažniausiai pirmi bandymai patikėti paslaptis būna nesėkmingi - kažkas ima ir viską išplepa.
Taigi su nemalonia patirtimi atsiranda atsargumas. Dėl to paaugliai ima vertinti draugus pagal ištikimybę.
Jie pradeda susimąstyti apie svarbius orientacinius vertybinius dalykus: kas yra pagarba, tikroji ištikimybė, nuo kada žmogumi galima pasitikėti, kas yra patikimas draugas, kaip pačiam tokiam tapti.
* Tenkina artumo, draugystės, intymumo poreikį. Šis poreikis svarbus kiekvienam žmogui. Mes - socialios būtybės ir mums labai svarbus artimas ryšys su kitu žmogumi.
Tik bendraudami su kitu įveikiame savo vienišumą, izoliaciją. Todėl paaugliui ypač svarbu turėti artimą draugą. Priešingu atveju jis bus nelaimingas, jausis vienišas, niekam neįdomus, nereikalingas, atskirtas.
* Ieško savo vertybių ir gyvenimo tikslų. Paaugliai daugelį vertybių perima iš savo šeimos,tačiau bendraudami su bendraamžiais jie turi galimybę pažinti kitų šeimų vertybes.
Jei tos vertybės sutampa, vaikas lengviau perima savo šeimos vertybes, jam nekyla papildomų vidinių konfliktų. Jei vertybės nesutampa, tai yra galimybė susipažinti su platesniu vertybių spektru.
Paaugliai nebūtinai perima visas savo šeimos vertybes. Jie jas mato, stebi, vertina, lygina su draugų šeimų vertybėmis ir daro išvadas. Tai, kas jiems tinka, paaugliai „įsideda“ į savo besiformuojančią vertybių sistemą.
* Dalijasi išgyvenimais, kuriuos ne visada gali atskleisti tėvams. Kad ir kokie paaugliai būtų artimi su savo tėvais, visko jiems nepasakoja. Ir ne dėl to, kad jais nepasitiki.
Tėvai fiziškai neturi tiek daug laiko ir kantrybės klausytis savo vaikų, kurie apie tą pačią temą ir problemą gali kalbėti ištisas savaites ar net mėnesius.
Paaugliai tai jaučia ir saugo tėvus nuo emocijų proveržių ir informacijos pertekliaus. Tačiau su geriausiu draugu jaunuolis gali kalbėtis valandų valandas. Ir nesvarbu, kad temos dažniausiai jau daug kartų aptartos.
Skirtingai nei suaugusieji, bendraamžiai vienas kito įdėmiai klausosi. Labai svarbu draugams išlieti ir nelaikyti susikaupusių emocijų, būti išklausytam, išgirstam, suprastam.
Kai suaugusieji bando netiesiogiai uždrausti bendrauti su bendraamžiais, paaugliams natūraliai kyla agresija, kuri dažniausiai yra nukreipiama į vidų.
Ši agresija daug pavojingesnė nei išorinė. Išorinę agresiją galima tvarkyti, o vidinę agresiją dažniausiai paauglys užslopina, išstumia į pasąmonę, siekdamas neskaudinti tėvų.
Toks jaunuolis iš išorės atrodo patenkintas, neturintis nusiskundimų, tačiau jo viduje dažniausiai didelis chaosas, pyktis, menka savivertė, neapykanta.
Ką turėtų žinoti tėvai, bendraudami su paauglio draugais?
• Stenkitės susipažinti su paauglio draugais. Susipažinę su jais, geriau pažinsite ir savo paauglį, jo pomėgius.
• Kalbėdami su paaugliu, domėkitės jo draugais. Jei jis nelinkęs kalbėti apie save, tai paklaustas apie draugus mielai papasakos, kaip jie gyvena. Kalbėdamas apie juos, dažnai papasakoja ir tai, ką pats išgyvena, ar išsako savo nuomonę įvairiais klausimais. Klausykitės ir nevertinkite.
• Vaiko draugui atėjus į namus, pasiteiraukite, kaip jis gyvena. Savo klausimais parodykite, kad domitės paauglių gyvenimu, jų pasauliu, kad jums nuoširdžiai įdomu, kaip jiems sekasi.
Taip didės jų pasitikėjimas jumis kaip suaugusiu žmogumi ir kai iškils kokių nors problemų ar sunkumų, tikėtina, kad paauglys ar jo draugai kreipsis į jus pagalbos.
• Svarbu nekritikuoti paauglio draugų. Kai juos kritikuojate, tai kritikuojate ir savo vaiką. Suprantu, kad gali būti sunku susilaikyti, kai jo draugas elgiasi netinkamai, tačiau tuomet yra išmintingiau išsakyti savo nuomonę tik apie netinkamą draugo elgesį.
Pavyzdžiui, venkite sakyti: „Man nepatinka tas tavo draugas, nes jis toks nemalonus.“ Ką reiškia nemalonus? Jums jis nemalonus, o jūsų paaugliui - malonus. Geriau sakyti: „Man nepatinka, kad tavo draugas rūko.“
• Kai pradėsite kritikuoti paauglio draugus, jis ims juos slėpti ir užsidarys nuo jūsų. Jei vaiką su draugais sieja bendri interesai, pomėgiai, jis pasirinks ne jus, o juos.
• Nelyginkite savo paauglio su jo draugais. Tėvai nuolatos jam sako, kad jo draugas yra geresnis, pranašesnis, tvarkingesnis. Jūsų vaikui tai labai nemalonu.
• Niekada nekritikuokite paauglio prie jo draugų. Jį labai skaudina, kai tėvai ateina į jo kambarį ir prie draugų pradeda moralizuoti. Pavyzdžiui: „kambaryje visada netvarka“, „vėl paliko nesuplautus indus“, „neruošia namų darbų“. Paaugliui tokiais atvejais dvigubai skaudu.
Pirma, kad jį prie draugų žemina, antra, kad apie jo tėvus draugai susidaro prastą nuomonę. Kritikuodami prie draugų, tėvai užsitraukia didelį vidinį paauglio pyktį, kuris gali išsilieti pačiu netikėčiausiu jiems metu, tik tada tėvai bus pažeminti jau kitų žmonių akivaizdoje.
• Nesielkite su paaugliu prie jo draugų kaip su vaiku. Pavyzdžiui: „Labas, mano pupuliuk!“; „Bučiukas, saule mano, kaip tau šiandien sekėsi?“ Kai šalia paauglio nėra draugų, galite elgtis, kaip jums patinka, jei tam jis pats neprieštarauja, bet kai yra šalia draugai, negėdinkite jo tokiu elgesiu.
Konsultacijų metu jaunuoliai prasitarė, kad mieliau išklausytų tėvų pykčio laviną, nei patirtų tokią didelę gėdą prieš draugus.
• Jei leidžiate nakvoti pas draugus, visada žinokite adresą. 13-15 metų paaugliai pradeda labai stipriai meluoti. Siekiant užkirsti tam kelią, iš pradžių naudinga paskambinti draugo tėvams ir išsiaiškinti, ar tikrai jūsų atžala nakvos jų namuose, ar jie gali užtikrinti jo saugumą.
Nebijokite paklausti, ar paaugliai bus vieni, ar su tėvais, ar vaikai suaugusiesiems netrukdys. Jūs turite teisę žinoti, kur išleidžiate vaiką. Jei tik įtariate, kad kažkas ne taip, nuvažiuokite į nakvynės vietą ir patikrinkite, ar jūsų paauglys yra saugus.
• Lygiai taip pat, jei pas jus nakvoja kiti vaikai, informuokite jų tėvus. Nebandykite įtikti savo paaugliui, norėdami atrodyti esą „kieti“ tėveliai, ir nepasiduokite jų manipuliacijoms.
Nemeluokite vaikų draugų tėvams. Paauglys turi žinoti ribas, kurias peržengęs praras jūsų pasitikėjimą ir privilegijas.
• Tačiau jei paauglys laikosi įsipareigojimų, leisti jam miegoti pas draugus yra labai gerai. Naktį draugai išsikalba, išsilieja, prisibendrauja.
• Svarbu įsitikinti, kad draugų namuose nevyksta vakarėliai. Nerekomenduotina į juos leisti 13-15 metų paauglio, o 16-17 metų jau galima.
Paauglys turi išmokti ir vakarėliuose bendrauti, leisti laiką, tačiau svarbu iš anksto sutarti bendras taisykles. Pavyzdžiui - jokio alkoholio ir cigarečių.
• Pirmus kartus išleidus paauglį į vakarėlį, rekomenduotina naktį nuvažiuoti ir patikrinti, ką jaunuoliai veikia. Kai jis žinos, kad jūs bet kada galite atvažiuoti, jis dažnai atsisakys tokių vakarėlių.
• Leiskite organizuoti vakarėlius jūsų namuose. 13-14 metų paaugliui dažnai priimtina, jei draugų nakvynės metu tėvai yra kitame kambaryje.
Nuo 16-17 metų jau galite leisti jam surengti vakarėlį jūsų namuose, kai išvažiuojate ir paliekate juos vienus (jei pasitikite savo vaiku).
Bet prieš rengiant tokius vakarėlius, reikia labai gerai aptarti su paaugliu visas sąlygas. Jei netoliese yra kaimynai, jis turi nueiti pas juos ir įspėti, kad bus vakarėlis, susitarti, iki kelintos valandos gali šiek tiek garsiau leisti muziką.
Toks elgesys moko vaikus derybų, ieškoti kompromisų, kalbėtis su suaugusiais žmonėmis, išsiaiškinti jų lūkesčius.
Reikia pasikalbėti ir apie alkoholio vartojimą. Jei vartos, reikia apibrėžti jo rūšį ir kiekį.
Pagrindinė sąlyga galėtų būti saikingas vartojamo alkoholio kiekis. Jei uždrausite gerti, paaugliai vis tiek gers, todėl vertingiau aptarti ribas.
Jei bus rūkančių draugų, jiems neleisti rūkyti namuose. Galima tik tam skirtose vietose: balkone, lauke ir pan.
Šios iškeltos sąlygos didina paauglio atsakomybę, skatina stengtis ir pateisinti tėvų lūkesčius, taip stiprinant tarpusavio ryšį. Sprendimas, ar kitą kartą paauglys vėl galės rengti vakarėlį, turi priklausyti nuo to, kaip jis laikėsi iškeltų sąlygų.
Jei nesilaikė susitarimo, turite visišką teisę tam tikrą laiką neleisti rengti panašių vakarėlių jūsų namuose.
Tačiau turite paaugliui paaiškinti savo sprendimo priežastis ir būdus, kaip jis gali atgauti pasitikėjimą.
Prieš pasiūlydami paaugliui rengti vakarėlį, turite ramiai ir objektyviai įvertinti visas rizikas, atsižvelgti į jo ir jo draugų brandumo, atsakomybės lygį.
Jūsų paauglys dar negali būti atsakingas už draugus, todėl turite jam padėti atsirinkti patikimus vakarėlio svečius.
Reikia paaiškinti, kad dėl savo draugų nebrandaus elgesio atsakys ne jie, o jis, t. y. jei kas nors atsitiks, jis atsakys už draugų elgesį ir pažeistas taisykles.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą