Šis atradimas nustebino mokslininkus, nes ankstyvosios visatos galaktikos paprastai būna chaotiškos ir stokoja tvarkingumo.
Apie tai pranešė „Live Science“.
Astronomai ankstyvojoje Visatoje aptiko neįprastai didelę tvarkingos struktūros spiralinę galaktiką, pavadintą A2744-GDSp-z4.
Jos skersmuo - 32 000 šviesmečių, o egzistavo ji jau praėjus 1,5 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo.
Šis atradimas gali sugriauti mokslininkų įsivaizdavimą apie galaktikų, ypač spiralinių, formavimąsi.
Kuo senesnė galaktika, tuo toliau ji yra nuo Žemės. Astronomai jos amžių ir atstumą nustato pagal raudonąjį poslinkį: šviesai keliaujant dideliais kosminiais atstumais, jos bangos ilgis didėja, pereidamas į raudonąją elektromagnetinio spektro sritį.
Dėl visatos plėtimosi senesnės žvaigždės tolsta ir jų šviesa yra raudonai pasislinkusi, nes raudonoji spektro dalis turi didžiausią bangos ilgį.
Todėl tolimos žvaigždės atrodo labiau pasislinkusios į raudonąją pusę.
Webbo kosminis teleskopas gali stebėti tolimiausias ir seniausias žvaigždes bei galaktikas, todėl pateikia unikalių duomenų apie ankstyvąją Visatą.
Spiralinės galaktikos dažniau aptinkamos arčiau Žemės, o tai rodo jų jaunesnį amžių, palyginti su neseniai atrasta galaktika A2744-GDSp-z4. Ši galaktika išsiskiria savo tvarkinga struktūra ir dviem skirtingomis spiralinėmis rankomis.
Iki šiol astronomams pavyko aptikti tik keletą galaktikų, kurių raudonasis poslinkis didesnis nei 3,0, o tai reiškia, kad jų šviesa iki mūsų keliavo apie 11,5 mlrd. metų.
Galaktikos A2744-GDSp-z4 raudonasis poslinkis yra 4,03, o tai reiškia, kad jos šviesa atstumą iki mūsų įveikė per daugiau nei 12 mlrd. metų. Mokslininkų skaičiavimais, ji susiformavo praėjus maždaug 1,5 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo, t. y. maždaug prieš 12,3 mlrd. metų.
Astronomus stebina greitas jos augimas iki tokio didelio dydžio, nes ankstyvosios Visatos galaktikoms jos mastelis yra neįprastai didelis, nepaisant to, kad ji vis dar yra tris kartus mažesnė už Pieno kelią.
Galaktikos A2744-GDSp-z4 žvaigždžių formavimosi greičio analizė rodo, kad vos per kelis šimtus milijonų metų ji pasiekė 10 milijardų Saulės masių masę.
Tai verčia abejoti esamais spiralinių galaktikų formavimosi modeliais, nes manoma, kad tokios struktūros formuojasi daug lėčiau.
Pasak mokslininkų, ankstyvosios Visatos spiralinėms galaktikoms paprastai būdinga gremėzdiška ir nerami struktūra.
Tačiau galaktika A2744-GDSp-z4 yra retas tvarkingos struktūros spiralinės galaktikos atvejis, kuris prieštarauja šiems lūkesčiams.
Astronomai spėja, kad spartus galaktikos A2744-GDSp-z4 augimas ir tvarkinga struktūra gali būti susiję su žvaigždžių sandūros buvimu.
Ši dujinė struktūra, būdinga daugeliui galaktikų, skatina naujų žvaigždžių gimimą ir dujų judėjimą tarp vidinių ir išorinių regionų.
Šis dujų judėjimas gali paspartinti galaktikos augimą ir suformuoti jos tvarkingą spiralinę struktūrą.
Astronomai mano, kad senovinė spiralinė galaktika A2744-GDSp-z4 galėjo susiformuoti susijungus dviem mažesnėms galaktikoms.
#JWST identifies a grand-design #SpiralGalaxy, A2744-GDSp-z4, at #Redshift 4.03, challenging current galaxy formation models. This galaxy formed 10 billion solar masses just 1.5 billion years post-Big Bang. @arxiv https://t.co/DaW0cqjr9o https://t.co/9Eq109j1nS
— Phys.org (@physorg_com) December 16, 2024
Rašyti komentarą