Statistika rodo, kad būtent vyrams trūksta erdvės atviram kalbėjimui apie emocines problemas. Remiantis 2023 m. duomenimis, Klaipėdos mieste nuo savižudybių mirė 13 vyrų ir 3 moterys – vyrai čia sudaro didžiąją tokių netekčių dalį. Anksčiau skelbta statistika atskleidžia ir smurto šeimose problemą – didžiąją dalį smurtautojų sudaro vyrai. Neretai, skaudžius padarinius lemia ir priklausomybės, dažniausiai alkoholio, kurios ypač būdingos vyriškai auditorijai.
„Mūsų centras siekia užpildyti tą tuštumą, kai vyras, užuot tylėjęs ir kentėjęs, gali gauti reikiamą paramą. Pastebėjome, kad ypač trūksta vietos, kur vyrai jaustųsi saugūs kalbėti be pasmerkimo.“ – sakė Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro vadovas Darius Docius.
Remiantis projekto organizatorių pateiktais duomenimis, per projekto periodą 60 Klaipėdos mieste gyvenančių asmenų arba šeimų dalyvavo individualiose bei grupinėse konsultacijose. Buvo suformuotos dvi savipagalbos grupės, kurias sudarė 8-10 vyrų, kurių dalyviai į susitikimus rinkosi kartą į savaitę.
Pasibaigus projektui, matyti kokias problemas dažniausiai sprendė konsultacijose apsilankę Klaipėdos miesto gyventojai. Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro psichologė Olga Ivanec, teigia, kad vieniši asmenys dažniausiai susiduria su asmeninės tapatybės ir savivertės paieškos iššūkiais, taip pat jaučiasi izoliuoti, sunkiai tvarkosi su vienišumo, atskirties jausmu, jaučia nuolatinę įtampą darbo rinkoje.
Tuo tarpu, socialinė darbuotoja, porų ir šeimų terapeutė Dailė Docienė, pastebi, kad porose ir šeimose dažniausiai išryškėja komunikacijos sunkumai, konfliktų sprendimo problemos, pasitikėjimo, emocinio artumo trūkumas. „Dažnai girdime apie konfliktus, kylančius dėl skirtingų vertybių, nesugebėjimo suderinti skirtingų poreikių ar užsitęsusių, užgniaužtų nuoskaudų. Daugelis ieškančių pagalbos vyrų susiduria su sunkumais valdant emocijas, pykčio protrūkius ar nesugebėjimu konstruktyviai spręsti konfliktų su partneriais. Šeimose dažnai pastebimas santykių atšalimas, nesusikalbėjimas ir susvetimėjimo jausmas.“ – pasakojo D. Docienė.
Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centrui vadovaujantis D. Dociaus, pasakoja, kad kompleksinė pagalba, skirta asmenims ir šeimoms, susiduriantiems su krizinėmis gyvenimo situacijomis yra visapusiškas, integruotas paslaugų paketas, kuris padeda augti psichologiškai, stiprina socialinius ryšius, atkuria pasitikėjimą savimi ir gerina gyvenimo kokybę.
„Ši pagalba apima ne tik individualias psichologo konsultacijas, bet ir įvairias psichosocialines paslaugas, tokias kaip reguliari psichologo, socialinio darbuotojo ar psichoterapeuto pagalba, priklausomybių konsultanto paslaugos, savigalbos ir tarpusavio paramos grupės. Taip pat organizuojami ugdomieji užsiėmimai ir seminarai, kuriuose dalyviai mokosi efektyvaus, nesmurtinio bendravimo, konflikto sprendimo įgūdžių, streso valdymo bei savipagalbos strategijų.“ – sakė. D. Docius.
Psichologės O. Ivanec teigimu, konsultacijos buvo svarbus pagalbos įrankis, padėjęs vyrams tvarkytis su sunkumais. Per 4–6 nemokamų konsultacijų ciklą, organizuotą projekto laikotarpiu, vyrai mokėsi atpažinti ir priimti savo emocijas, suprasti jų kilmę bei gilumines psichologines priežastis. „Konsultacijų metu buvo siekiama suteikti erdvę, kurioje vyrai galėjo saugiai aptarti savo sunkumus, jaustis išgirsti be pasmerkimo.
Tai ypač svarbu, nes socialinėje aplinkoje vyrai neretai nedrįsta dalintis asmeniniais sunkumais, o poreikis kalbėti apie emocinę būklę gali būti slopinamas dėl vyriškumo stereotipų. Psichologinės konsultacijos padėjo suformuluoti aiškesnius asmeninius tikslus, rasti efektyvesnius krizių sprendimo būdus, atsipalaidavimo technikas, galiausiai sudarė prielaidas pajusti, kad jie nėra vieni su savo sunkumais.“ – pasakojo O. Ivanec.
Savigalbos grupių dalyvių apklausų rezultatai rodo, kad dalyvavimas grupėse reikšmingai prisidėjo prie emocinės būklės gerinimo. Dalyviai įvardijo sumažėjusį vienišumo jausmą, geresnį savęs ir savo situacijos supratimą bei įgytą pasitikėjimą sprendžiant kasdienius iššūkius.
Grupėse vyravusi lygiavertiškumo ir savitarpio pagalbos atmosfera skatino pokyčius įvairiose gyvenimo srityse: stiprėjo pasitikėjimas savimi, gerėjo santykiai su artimaisiais ir kolegomis, tobulėjo priklausomybių valdymo įgūdžiai, didėjo socialinis aktyvumas ir ryšiai bendruomenėje, o dalyviai iš naujo išsikėlė gyvenimo tikslus. Grupės vadovo Dariaus Dociaus teigimu, šių grupių poveikis grindžiamas dalyvių tarpusavio parama, refleksijomis ir emociniu palaikymu, kuris dažnai išlieka ir po grupės veiklos pabaigos.
Vienas iš sėkmės pavyzdžių – vyras, kuris susidūrė su emocijų valdymo sunkumais bei dažnėjančiu alkoholio vartojimu, iš pradžių vengė pagalbos, manydamas, kad „vyras turi tvarkytis pats.“ Artimųjų padrąsintas, jis prisijungė prie savipagalbos grupės, kur pirmąkart atvirai išgirdo kitus vyrus kalbant apie savo nerimą, pyktį ir nesėkmes. Tai padėjo jam suvokti, kad nėra vienintelis, susiduriantis su panašiomis problemomis.
Šis supratimas paskatino jį kreiptis į psichologą ir priklausomybių konsultantą, kad galėtų spręsti gilumines savo problemas. „Grupės bendrystė, artimųjų palaikymas ir profesionalų pagalba suteikė jam stiprybės pradėti keisti gyvenimą – jis išmoko atpažinti įtampos šaltinius, sveikiau reikšti emocijas ir rasti būdus išvengti žalingų įpročių.“ – pasakojo centro vadovas Darius Docius.
Projektas „Atspari bendruomenė: integralios paslaugos asmenims krizėje“ jau baigėsi, tačiau, pasak centro vadovo Dariaus Dociaus, Klaipėdoje gyvenantys vyrai ir toliau gali gauti nemokamą psichosocialinę pagalbą. Šiuo metu Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centras tęsia veiklą – teikia psichologo, socialinio darbuotojo, priklausomybių konsultanto konsultacijas bei planuoja organizuoti naujas savipagalbos grupes 2025 m. pavasarį. Išsami informacija apie paslaugas pateikiama svetainėje www.vyrucentras.lt.
Projektas finansuotas Klaipėdos miesto savivaldybės. Projektą vykdė VšĮ „Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centras“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą