Prezidento rinkimai: ar tikrai balsavo už Vaitkų, nes galvojo, kad Klaipėdos meras?

(37)

Sekmadienį vykusiame pirmajame Respublikos prezidento rinkimų ture rinkėjai pasirinko stabilumą. Kaip ir prieš penkerius metus vykusiuose rinkimuose, antrajame ture varžysis Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.

Permainas rinkėjams žadėję kandidatai nors ir pralaimėjo, tačiau švenčia savo asmeninius laimėjimus. Netikėtai aukštą palaikymą gavo Eduardas Vaitkus, jis Klaipėdoje užėmė ketvirtąją vietą.

Rinkimų rezultatai Klaipėdoje labiausiai ir nustebino tuo, kad E. Vaitkus aplenkė Remigijų Žemaitaitį.

„Jei vertintume Žemaitaitį, tai jo ketvirtoji vieta bendrai vertintina kaip laimėjimas. Faktiškai surinko maksimumą, ko buvo galima tikėtis.

Bet jeigu imsime Klaipėdos miestą, tai labai prastai pasirodė. Klaipėda buvo savivaldybė, kurioje kartą Žemaitaitis jau gerai pasirodė (pernai vykusiuose Klaipėdos mero rinkimuose užėmė trečią vietą. - Autor. past.) ir kur turėjo visas galimybes skleistis toliau, nes čia turi politinę jėgą, pereinančią iš buvusios į naująją partiją („Nemuno aušra“. - Autor. past.).

Tai, kad Klaipėdoje jį aplenkė ir Vaitkus, ir Vėgėlė, ir netgi Šimonytė, tai reikia vertinti kaip pralaimėjimą Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Ir paties kandidato pasisakymas, kad didmiesčiuose iš jo pusės buvo kažkas nepadaryta, dar kartą įrodo, kad toli kaltų ieškoti nereikia. Priežastys slypėjo paties kandidato veikime“, - rinkiminę situaciją Klaipėdoje vertina politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Tačiau pats R. Žemaitaitis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad švenčia pergalę.

„Nerealu. Rezultatas kosminis. Reikia švęsti“, - džiaugiasi R. Žemaitaitis.

Kalbėdamas apie rezultatus Klaipėdoje, jis sako, kad geriau pasirodyti jam asmeniškai nebuvo įmanoma.

„Kaip galima buvo gauti daugiau? Reikia suvokti, kad tai Vaitkaus rinkėjas. Tai rusakalbiai, buvusios Irinos Rozovos rinkėjai“, - sako R. Žemaitaitis.

Jis teigia, kad dar prieš rinkimus savo komandai uostamiestyje sakė, kad jei rezultatas bus 5-6 tūkstančiai balsų, „galės sau medalį užsidėti“.

Visgi, nors už Remigijų Žemaitaitį, pirminiais duomenimis, savo balsą atidavė 5 790 klaipėdiečių, reikia priminti, kad pernai vykusiuose Klaipėdos mero rinkimuose už jį balsavo 10 212 uostamiesčio rinkėjų.

Šis skirtumas faktiškai yra dar didesnis, nes prezidento rinkimuose buvo didesnis rinkėjų aktyvumas. Pernai mero rinkimuose balsavo 51 tūkstantis klaipėdiečių, o dabar prezidentą rinko jau daugiau nei 67 tūkstančiai.

„Vaitkus kalbėjo tai, ko nori rusakalbiai, ir pataikė. Jų yra 17 procentų. Dar reikia nepamiršti, kad uostas - už Igną Vėgėlę“, - savo paaiškinimus turi R. Žemaitaitis.

Jis taip pat džiaugiasi geru asmeniniu pasirodymu Šilutės, Šilalės apylinkėse, kur užėmė antrą vietą.

Protesto balsai išsiskaidė

Kaip vienas iš argumentų, dėl ko į antrąjį turą pateko I. Šimonytė, o ne I. Vėgėlė, minima tai, jog protesto prieš valdžią balsus praktiškai pasidalino trys kandidatai: I. Vėgėlė, R. Žemaitaitis ir E. Vaitkus.

„Dalis tiesos yra, galbūt rezultatai būtų kitokie“, - komentuoja G. Burbulytė-Tsiskarishvili, dėl ko I. Vėgėlė nepateko į antrąjį turą.

„Bet aš nesu linkusi visiškai tuo pateisinti, įvardinkime daiktus savais vardais, Igno Vėgėlės pralaimėjimo“, - sako politologė.

Anot jos, reikia pripažinti, kad startinės I. Vėgėlės pozicijos buvo labai geros. Visuomenės nuomonės apklausų rezultatai rodė potencialą.

„Pats kandidatas to neišnaudojo. Tai pripažįsta jau ne vienas ekspertas, politologas, kad debatų metu geriau pasirodė R. Žemaitaitis. Nuo savęs papildyčiau, kad vietomis ir E. Vaitkus.

Nereikėtų kaltinti kitų dalyvavimo, o priežasčių ieškoti savyje. Viskas I. Vėgėlei buvo padėta ant lėkštutės, reikėjo tik susirinkti“, - įsitikinusi G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Turime tą pačią įsicementavusią politinę sistemą, kuri kaip ir negirdėjo žmonių, taip ir negirdės toliau“, - paaiškėjus rinkimų baigčiai sakė I. Vėgėlė.

Jis taip pat akcentavo, kad maždaug prieš 6 mėnesius pradėjęs savo politinę karjerą politikoje mato save ir ateityje. Tačiau tolesnius sprendimus žadėjo paviešinti vasarą.

I. Vėgėlė teigia, kad rinkimų kampanijos metu paviešintas žurnalistinis tyrimas apie jo šeimos verslo galimas sąsajas su Rusija galėjo turėti įtakos rinkimas. Dėl to jis dar svarstys, ar verta kreiptis į teisėsaugą.

Kuris Vaitkus?

„Buvo, buvo labai daug. Net man skambino“, - sako R. Žemaitaitis, kuriam teko atsakinėti ir į rusakalbių rinkėjų klausimus, ar rinkimuose dalyvauja Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

„Aišku, aš vis dar galvoju, kad gal dalis Eduardo Vaitkaus rėmėjų sumaišė jį su meru Arvydu Vaitkumi“, - rinkimų naktį su šypsena savo socialinėje paskyroje komentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Pats Klaipėdos meras A. Vaitkus sako, kad jam taip pat teko stebėti komentaruose ir socialinėje erdvėja tokius pasisakymus, kad rinkėjams galėjo kilti abejonių dėl kandidatų.

„Manau, kad tokios diskusijos yra rinkėjų nuvertinimas. Manau, kad žmonės susigaudo ir puikiai supranta. Rinkėjai skaito ir vardus, ir pavardes, ir nuotraukas mato“, - įsitikinęs A. Vaitkus.

Jis „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad asmeniškai jam su tokiomis situacijomis neteko susidurti ir jo niekas nesiteiravo, ar jis dalyvauja prezidento rinkimuose.

Tęs politinę karjerą

Klaipėdoje savo balsavimu išsiskyrė pietinės miesto dalies gyventojai, kurie reiškė simpatijas E. Vaitkui.

Tokiose apylinkėse kaip Brožynų, Vakarų, Laukininkų, Versmės, Aukuro, Berželio, Rambyno E. Vaitkus buvo antras po G. Nausėdos, aplenkęs tiek I. Šimonytę, tiek I. Vėgėlę, tiek ir R. Žemaitaitį.

„Aš planuoju nenutraukti politinės veiklos - tiek žmonių parodė pasitikėjimą manimi. Niekas nenori analizuoti, kiek žmonių man paaukojo pinigus.

Tada išeitų, kad esu pagrindinis kandidatas, kuriam Lietuvos žmonės aukojo pinigus“, - galutinės vietos rinkimuose nesureikšmina E. Vaitkus ir akcentuoja paprastų žmonių palaikymą, kurie atidavė ne tik balsus, bet ir aukojo pinigus.

E. Vaitkus deklaravo siekį dalyvauti ateinančiuose Seimo rinkimuose. Tačiau kadangi laiko kurti naujai partijai jau nebėra, jis kalba apie šiuo metu jau veikiančios politinės organizacijos transformaciją, tačiau konkrečiai kokios - neįvardina.

Ar lieka intriga?

„Manau, kad rezultatas yra tikrai labai geras. Todėl, kaip sakoma, nevarykim Dievo į medį, rezultatas yra geras. Atsispyrus nuo jo reikia eiti toliau, reikia rimtai dalyvauti ir pasiekti pergalę antrajame rinkimų ture.

Na, o tada prasidės tikrai naujų darbų metas“, - pirmadienio rytą spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė G. Nausėda.

Dar rinkimų naktį dabartinis prezidentas akcentavo, kad šiuose rinkimuose jo situacija antrajame ture yra geresnė nei prieš penkerius metus, kai I. Šimonytė buvo lyderė pirmajame ture.

Pati I. Šimonytė teigia, kad patekimas į antrąjį turą yra tas rezultatas, kurio buvo siekiama.

„Turint omenyje, kiek visokiausių iššūkių kliuvo ir kiek visokiausių problemų teko spręsti (premjerės poste. - Autor. past.), manau, kad ramia širdimi galiu pasakyti, jog didelė dalis žmonių, kurie pasitikėjo manimi 2020 metais kandidatuojant Seimo rinkimuose, vis dar to pasitikėjimo nenustojo ir man pavyko turbūt jo neišbarstyti“, - spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytė nekalbėjo, kaip sieks antrajame ture pritraukti daugiau rinkėjų. Tačiau akcentavo, kad ir Vyriausybei, ir prezidentui reikėtų atkreipti dėmesį, kiek daug balsų surinko valdžią kritikuojantys kandidatai.

Visgi akivaizdu, kad po pirmojo turo dėl prezidento rinkimų baigties intrigos beveik nebeliko.

Vienintelis netikėtumas dėl antrojo turo rezultatų galėtų būti, jei per ateinančias dvi savaites paaiškėtų naujų, iki šiol nežinomų G. Nausėdą kompromituojančių faktų. Tačiau tai sunkiai tikėtina.

Intriga antrajame ture būtų buvusi daug didesnė, jei į jį būtų patekęs I. Vėgėlė. Dabar lieka klausimas, kaip aktyviai rinkėjai balsuos antrajame ture.

„Dėl kandidatų ir rezultatų baigties tikrai tos intrigos nėra. Bet yra „sportinis interesas“, kuriuo būtų galima motyvuoti rinkėjus. Kiekgi žmonių, esant aiškiai rinkimų baigčiai, supras ir suvoks, jog ateiti ir pažymėti savo pasirinkimą biuletenyje yra svarbu?

Tai ir yra interesas - stebėti, kiek iš tikro yra pilietiški mūsų visuomenės nariai. Tai ir būtu didžioji intriga“, - teigia G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Esu prieš Ingridą Šimonytę“, - savo poziciją dėl antrojo turo turi R. Žemaitaitis.

„Niekas niekam nesuteikė teisės vertinti Lietuvos žmonių pasirinkimo. Kad ir kokia būtų rinkėjų nuomonė, ją turi priimti. Manau, kad tai yra rimtas signalas dabartinei valdžiai, kurios veiksmai ir įvertinti gana kritiškai, kalbu apie antrą vietą užėmusį asmenį“, - rinkimų rezultatus vertina Klaipėdos meras A. Vaitkus.

Išankstiniai pirmojo turo prezidento rinkimų rezultatai (proc. nuo dalyvavusių rinkėjų. Šaltinis VRK)
Kandidatas  Lietuva  Klaipėda  Klaipėdos r.  Kretingos r.  Palanga  Neringa

Gitanas

NAUSĖDA

44,10 41,75 49,72 54,57 41,59 38,73

Ingrida

ŠIMONYTĖ

19,86 17,23 15,91 11,37 22,34 32,79

Ignas

VĖGĖLĖ

12,37 14,08 13,15 12,19 15,43 11,09

Remigijus

ŽEMAITAITIS

9,25 8,6 9,74 11,10 8,64 5,41

Eduardas

VAITKUS

7,33 11,71 6,04 5,80 5,33 3,98

Dainius

ŽALIMAS

3,55 3,14 2,94 2,42 3,73 4,31

Andrius

MAZURONIS

1,38 1,3 0.86 1,11 0,94 0,60

Giedrimas

JEGLINSKAS

1,36 1,16 1,10 0,78 1,37 2,62
Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder