Priekulės parapijos žmonės džiugina kleboną savo atsakomybe

Naujos erdvės veikloms

Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijoje šiemet pabaigti tikinčiųjų bendruomenės namai. Reikia pamatyti, kokiomis erd­vėmis paverstas šalia klebonijos buvęs ūkinis pastatas. Dabar 110 kv. m pastate įrengtos dvi jaukios salės, trečia mažesnė. 

Įrengta virtuvėlė, yra patalpa „Caritui“ paaukotiems daiktams, maisto produktams susidėti. Šios erdvės šviesios, šiltos, jaukios. 

Jose kunigo Viktoro rūpesčiu gražiai suderinti baldai, interjero detalės. Parapijiečiai taip pat padovanojo kai kurių daiktų. 

Dvi kraičio skrynios, sumeistrautos Klaipėdos krašto amatininkų, – muziejinės vertybės, puikiai dera šioje aplinkoje.

„Čia vakarais visada pilna žmonių – veiklų mūsų parapijoje daug, – šypsojosi kunigas Viktoras. – Renkasi ne tik parapijos koordinacinis organas – pastoracinė taryba, taip pat ekonominė taryba, bet ir ateitininkai, Marijos legionas, „Caritas“, jaunieji karitiečiai, Šventojo Rašto grupė, senjorų, jaunimo chorai, patarnautojai, jaunimo grupelė Šv. Antano laimingieji tarnai, čia vyksta katechezės užsiėmimai, vykdomos kitos iniciatyvos.

Be to, prie Šv. Marijos lurdo esantis namelis pritaikytas veikloms. Kai kuriais atvejais, kai visi nebetelpame, prašome priimti į Priekulės meno ir kultūros centrą.“ Klebonas prasitarė, jog planuojama įrengti patalpas ir antrame šio pastato aukšte.

Kol nebuvo parapijos bend­ruomenės namų, visiems teko spaustis ankštose klebonijos patalpose. Taigi šių erdvių įrengimas – itin svarbus ir džiugus įvykis. 

„Mūsų bendruomenės grupės čia renkasi tartis, o sekmadienį maži segmentai susijungia: visi kartu švenčiame bažnyčioje, nesvarbu, kas kokiai grupei priklauso. Savo skirtybes pažymi atributikos elementais“, – atskleidė kan. V. Ačas.

Didžiausias pasiekimas

Padedant parapijiečiams, čia taip pat sutvarkyta aplinka. Priešais parapijos namus įrengtas nedidelis amfiteatras. 

„Atsirado trauka į šį kampelį, – džiaugėsi kunigas Viktoras. – Vasarą čia vyko daug renginių: jaunųjų parapijos talentų, jaunimo vasaros stovyklos pabaigtuvės, rudenį – katechezės atidarymo šventė su muzika ir poezija.“

Šalia – parapijos globėjo Šv. Antano Paduviečio dorybės labirintas, skirtas pamąstymams, meditacijai.

Kleboną V. Ačą džiugina, kad aktyvūs parapijiečiai perima dalį ūkinių, kultūrinių funkcijų, palengvindami jam.

„Kai kurie patys mato, ką sutvarkyti, ir neklausinėja, daro savarankiškai. Supratau, kad žmonės jaučiasi savi, jaučiasi šeimininkai, – kalbėjo kunigas. – Tai didžiausias pasiekimas per mano tarnystės dešimtmetį.“

Krikštų sumažėjo

Šie džiugūs pokyčiai nenustelbia kai kurių liūdnų faktų parapijoje. Kunigui Viktorui sunku susitaikyti, kad šiemet į paskutinę kelionę teko palydėti 64 parapijiečius, tarp kurių du vaikai. Ypač liūdina jaunų žmonių išėjimas. 

„Daugiausia mirčių per mano darbo metus, – stebėjosi kunigas. – Pandemijos laikotarpiu tiek nebuvo, kiek šiemet. 

Tuomet pakirsdavo daugiausia širdies ir kraujagyslių ligos, o dabar – onkologinės.“

Kunigas Viktoras apgailestavo, jog sumažėjo krikštų: šiemet pakrikštijo 59 vaikus, o įprastai būdavo apie 70. Iki šiol laidotuvių būdavo žymiai mažiau nei krikštų. „Praradome daugiau žmonių nei sulaukėme gimusiųjų.

Tai – visos Lietuvos problema“, – apgailestavo kunigas.

Santuokos sakramentus suteikė 5 poroms, bet, pasak kunigo, tai įprasta, nes jaunieji ieško puošnesnių bažnyčių, įspūdingesnių erdvių.

Klebonas V. Ačas pastebėjo, jog parapijiečiai laukia Kalėdų ir aktyviai ruošiasi šventei. „Subūrėme komandą, kuri papuoš aplinką, šventorių, bažnyčią. 

Prisideda seniūnija, bendruomenė „Priekulės ainiai“, Dituvos Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla. Būrelis moterų pins vainikus bažnyčiai puošti. 

Parapijiečiai pristatys eglučių, ne vienus metus jas dovanoja Jonas Urbonavičius“, – dėstė kunigas Viktoras.

Priekuliškiai kuria kalėdinę nuotaiką, kad šventės būtų prasmingos ir džiaugsmingos.