Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla

Profesinė mokykla Klaipėdoje nenori būti prijungta prie kitos

Lietuvoje tęsiamas įstaigų jungimo vajus. uostamiestyje bus jungiamos ne tik ligoninės, bet ir profesinės mokyklos. Bet autoremontininkus rengianti mokykla nenori būti prijungta prie grožio industrijos specialistų rengimo centro. Jos darbuotojai nepatenkinti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija imasi veiksmų nepasitarusi su mokyklos kolektyvu. Ministerija teigia per metus negavusi jokių pasiūlymų iš mokyklų vadovų.

„Mes nenorime jungtis. Manoe, kad dirbame gana neblogai. Žinoma, mokinių skaičius yra šiek tiek sumažėjęs. Viena iš priežasčių demografinė situacija. Bet mes Žemaitijos regione turime variklinių transporto priemonių sektorinio praktinio mokymo centrą.

Tokios geros bazės neturi nė viena profesinė mokykla. Vien automobilininkų keturių programų mokosi 438 mokiniai”, „Vakarų ekspresui” sakė Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos tarybos pirmininkė Zita Vaitiekūnienė.

„Mes esame nustebę”

Pasak Z. Vaitiekūnienės, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos grožio paslaugų skyriaus specialistų kvotos buvo mažinamos, pavyzdžiui, kirpėjų higienisčių, fotografų, vizualinės reklamos gamintojų, ir per kelerius metus šitas sektorius sumažėjo, moksleiviai kartu su mokytojais pamažu perėjo į Klaipėdos technologijų mokymo centrą, prie kurio dabar norima prijungti mokyklą.

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla turi dar IT mokymo programų, neblogą IT bazę, rengia programuotojus, automobilininkus: ir suvirintojus, ir remontininkus, ir mechanikus.

„Mes esame nustebę dėl tokio sprendimo. Kodėl nebūtų galima prie mūsų prijungti Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, kurios mokiniai atvažiuoja pas mus atlikti praktiką. Mes turime panašių mokymo programų, bet ją jungia prie Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro.

Mus, kadangi švietimo paslaugų sektoriaus bazė liko pas mus, o kvotos su mokiniais perėjo į Klaipėdos technologijų mokymo centrą, nori prijungti prie jo.

Jau vieną kartą prieš dvidešimt metų buvome sujungti: buvusi J. Janonio g. Buitinių paslaugų mokykla ir mes, buvusi Politechnikos mokykla. Bendruomenės sunkiai susiliejo, mes ilgai šlifavomės. Dabar vėl laukia didelės permainos”, - kalbėjo Z. Vaitiekūnienė.

Ištiko šokas

Pasak Z. Vaitiekūnienės, jeigu mokyklas sujungtų, galbūt Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos teisinis statusas būtų kitoks, bet ji yra prijungiama, tad jos darbuotojai nebeturės jokių teisių, Klaipėdos technologijų mokymo centras rinksis, kurie darbuotojau turi būti palikti, kurie ne ir kt.

Ministerija, pasak Z. Vaitiekūnienės, mokyklos bendruomenės nebuvo informavusi apie permainas. Kai apie tai sužinota kovo 24 d., bendruomenę ištiko šokas.

Ji nebėra užtikrinta dėl savo ateities.

„Kiekvienas žmogus nori būti savarankiškas. Jeigu vedusiam sūnui pasakysi, kad gyvenk pas tėvus, jis vis tiek norės atskirai gyventi. O čia nori sujungti dvi mokyklas. Mes kaltiname ministeriją, kad jos atstovai nebuvo atvykę, neišanalizavo situacijos vietoje”, sakė Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos atstovė.

Sužinojusi tokį dalyką mokykla kreipėsi į ministeriją, į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą.

Bendruomenė piktinasi, kad nebuvo iš anksto perspėta, todėl nepasiruošė. Yra darbuotojų, kurie tikrai bus atleisti, tai jie jau būtų galėję pradėti ieškotis kito darbo. Mokykloje dirba per 120 darbuotojų, mokosi daugiau kaip 750 mokinių.

„Pas mus mokosi viso Žemaitijos reginio mokiniai: nemažai jų turime iš Mažeikių, Plungės, Telšių, Šilutės, Šilalės, Kretingos, Skuodo, Tauragės, vieną kitą iš Šiaulių ir Vilniaus. Savo srityje mes turime vardą ir nesame maža kaimo mokyklėlė, kurią reikėtų prijungti”, teigė Z. Vaitiekūnienė.

Pasak jos, šis projektas turėjo būti patvirtintas balandžio 6 d., o jungimo procedūros prasidėti nuo balandžio 30 d.

Klaipėdos technologijų mokymo centras

DAUGĖJA. Klaipėdos technologijų mokymo centre mokinių kasmet po truputį daugėja.

Nebeturi kur plėstis

„Kad visi priešinasi reformoms, yra žmogiška ir natūralu. Kiekvienas pagalvoja, ar jam bus užtikrinta darbo vieta. Negaliu vertinti savo darbdavių ir centro steigėjų priimtų sprendimų. Bet manau, kad tam tikros pertvarkos yra reikalingos. Žinoma, jomis nė viena pusė nėra labai patenkinta, nes bet kokiu atveju du darinius, nesvarbu, ar tai būtų prijungimas ar sujungimas, reikės kažkaip suburti, padaryti vieną vienetą ir toliau tęsti suplanuotus darbus.

Nesidžiaugia tuo niekas, mes taip pat. Bet jeigu bus priimtas sprendimas, vykdysime refomą.

Žmonėms reikėtų mažiausiai jaudintis ir be reikalo nekurstyti ugnies. Mokytojai darbą bet kokiu atveju turės. Juk prijungus niekas nepasikeičia, programos nenaikinamos.

Visoje Lietuvoje vyksta tam tikros reformos, stambinami vienetai. Tai neaplenkia ir profesinio mokymo. Vaikų jose ne daugėja. Todėl turime žiūrėti, kaip tais pačiais resursais, tomis pačiomis priemonėmis padaryti geriausią variantą vaikams, darbuotojams, šaliai”, „Vakarų ekspresui” sakė Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė Violeta Petrušienė.

Jos teigimu, mokinių skaičius centre ne mažėja, o didėja. Šiais mokslo metais jame mokosi 635 mokiniai. „Kai pradėjau dirbti, mūsų buvo šiek tiek daugiau nei 400, ir mes kiekvienais metais po truputį augame. Bet jau nebeturime kur plėstis fiziškai, mums neužtenka patalpų”, sakė centro direktorė.

Šiame centre rengiami grožio industrijos, gamybos, perdirbimo, IT sektoriaus, menų specialistai. Yra sektorinis tekstilės mokymo centras, turimas ir specialiųjų poreikių turinčių mokinių (neprigirdinčiųjų, autizmo spektro sutrikimų turinčiųjų ir kt.) ugdymas.

Negali nieko nedaryti

2020 metų rugsėjo 1 d. sujungus Klaipėdos laivininkų ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklas buvo įsteigtas Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras.

„Šioje mokykloje dirbu tik nuo pernai spalio 15 d. Bet suprantu, kad šiuo momentu ministerija negali nieko nedaryti. Mokinių skaičius mažėja, o demografinės prognozės artimiausius dešimt metų nieko gero nežada.

Tad vienoks ar kitoks profesinio mokymo tinklo optimizavimas, kad ir koks jis būtų nemalonus, greičiausiai yra neišvengiamybė.

Žinoma, bet kurios jungtuvės, bet kuris perversmas kelia stresą.

Kalbant apie mūsų mokyklą galiu pasakyti, kad būna visokiausių trinčių. Bet tai buvo pirmas žingsnis į profilinio inžinerinio jūrinio centro atsiradimą”, „Vakarų ekspresui” sakė Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Pastebėjimas

Pasak E. Skarbaliaus, jam esant centro, pavaldaus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, vadovu būtų neetiška svarstyti, ar geras sprendimas jungti minėtas mokymo įstaigas, ar ne, bet jis išsakė savo pastebėjimus.

„Jeigu vyksta tinklo optimizavimas, manyčiau, būtų kur kas logiškesnis Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos jungimas prie mūsų centro, nes joje yra 73 proc. inžinerinių profesinių sričių specialybių. Pas mus inžinerinės specialybės sudaro 90 proc. visos kvotos. Tokiu atveju būtų žengtas dar vienas ryžtingas žingsnis vystant inžinerinio jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo sritį”, teigė Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro direktorius.

Pasiūlymų nesulaukė

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė patikino, kad minėtas jungimas dar yra tik ministerijos parengtas projektas. Pasak jos, ministerija jau metus dirba su Vyriausybės nuostatų įgyvendinimo planu, kurio vienas iš punktų peržiūrėti profesinio mokymo įstaigų tinklą.

„Visi vadovai be išimties žinojo apie laukiančius tam tikrus pokyčius. Visi jie buvo skatinami teikti savo pasiūlymus. Per metus mes nė iš vienos tų mokyklų nesulaukėme jokių siūlymų, kokie galėtų būti pokyčiai. Mes visada laiminame santuokas iš meilės. Pernai dvi mokyklos susijungė savanoriškai.

Akivaizdu, kad Klaipėdos regione 8 profesinių mokyklų, kai dar yra ir Klaipėdos valstybinė kolegija, ir kitų kolegijų, ir Klaipėdos universitetas, yra per daug.

Tad neišvengiamai tas tinklas turi būti peržiūrimas”, „Vakarų ekspresui” sakė viceministrė.

Dubliuojamos programos

Viena iš jungimo priežasčių besidubliuojančios tų dviejų mokymo įstaigų programos. Pasak A. Kudarauskienės, galbūt jų jungimas gali atrodyti keistai, kad viena jų yra didesnė, kita mažesnė, bet Klaipėdos technologijų mokymo centro mokymo bazė yra modernesnė. Dėl šios priežasties ilgainiui sumažėjo mokinių skaičius dubliuojamose programose Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje.

„Mokinių mažėjo tiek, kad grupės darėsi neberentabilios ir mes jau nebeskiriame kvotų toms programoms vykdyti. Tai pusė bazės yra neišnaudojama. Mes lankėme Klaipėdoje visas mokyklas, turėjome progą susidaryti įspūdį gyvai. Iš principo mes sprendžiame ir tinklo, ir infrastruktūros bėdas, nes Klaipėdos technologijų mokymo centras jau sunkiai sutalpina mokinius, o mokyklos patalpos gana tuščios”, kalbėjo viceministrė.

Ji užsiminė, kad dar yra ir kitų priežasčių, kurios sunkiai išmatuojamos statistiškai, kaip moki

nių skaičius, pavyzdžiui, tam tikri vadybinių gebėjimų iššūkiai. Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje neįvyko direktoriaus rinkimo konkursas. Ministerijos manymu, mokyklos vadybinė komanda nėra sutelkta.

A. Kudarauskienė teigė, kad per pastaruosius dvejus metus ministerija yra gavusi labai daug bendruomenės skundų dėl šios mokyklos, mokinių ir darbuotojų raštų.

„Dar vienas dalykas, kurį mes pamatėme, yra ir mokyklos bendruomenės susiskaldymas. Įvertinę situaciją ir priėmėme tokį sprendimą Klaipėdos paslaugų

ir verslo mokykla yra jungiama prie Klaipėdos technologijų mokymo centro. Taip išspręstume ir mokymo programų dubliavimą, ir neefektyviai išnaudojamą mokymo bazę, ir sustiprintume vieną mokymo įstaigą. Vakarų Lietuvai esame numatę nemažai investicijų“, aiškino viceministrė.

Jos teigimu, ministerija gavo Klaipėdos miesto savivaldybės pritarimą tokiam jungimui. Kol kas pagrindinė kliūtis mokyklos bendruomenės nepritarimas. Viceministrė tikėjosi, kad, pasikalbėjus su ja, situacija gali pasikeisti ir ministerijos motyvai būsią geriau suprasti.

 

Nenori rizikuoti

Paklausta, ar pasiteisino lūkesčiai sujungus dvi mokyklas ir įsteigus Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrą, viceministrė atsakė: „Mums teko jame lankytis. Girdėjau apie pasiūlymą mokyklą prijungti prie šio centro. Tačiau įvertinę tai, kad centro vadovas naujas, kad visą infrastruktūrą reikėtų gerokai pagerinti, tam nepritariame.

Vizito metu matėme, kad centras susiduria su tam tikrais iššūkiais. Kai kurios patalpos reikalauja nemažų investicijų. Esame sulaukę prašymo padėti apmokėti tam tikras skolas, todėl manome, kad prie neseniai organizuoto darinio, prie dar nesusiklijavusios mokymo įstaigos pridėti dar vieną mokyklą, kuri irgi nėra stipri, būtų tam tikra rizika. Todėl šiame etape to atsisakome.

Mūsų manymu, profesinės mokyklos Klaipėdoje galėtų dar labiau telktis. Dabar jos turi konkuruoti ir tarpusavyje, ir su kolegijomis, ir su universitetu. Manau, ateityje galėtų būti dar masiškesnis mokyklų susitelkimas sujungiant išteklius ir didinant profesinio mokymo patrauklumą mieste”, kalbėjo viceministrė A. Kudarauskienė.



FOTO APRASAS

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder