Profesinių mokyklų renesansas: dėl mokslo jose - konkurencija

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) duomenimis, šalies profesinės mokyklos šiemet sulaukė iš viso 22,7 tūkst. stojančiųjų - tūkstančiu daugiau nei prieš metus.

Kiek tiksliai iš jų bus pakviesti mokytis ten, kur nori, bus nuspręsta penktadienį, tačiau jau dabar aišku, kad dėl konkurencijos ne visi kandidatai savo tikslą pasieks - bent jau kai kuriose Klaipėdos mokymo įstaigose.

Papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas bus skelbiamas rugpjūčio 14-25 dienomis.

Rekordiškai daug norinčiųjų

Įvairių profesijų - nuo kirpėjo iki suvirintojo - spektrą 8-12 klases baigusiems jaunuoliams siūlančio Klaipėdos technologijų mokymo centro (KTMC) direktorė Violeta Petrušienė sako, kad šiemet sulaukta rekordiškai daug paraiškų, jau aišku, kad ne visi norintieji bus priimti - juos pagal balo vidurkį reitinguos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija (LAMA) bendrajam priėmimui organizuoti.

Kurie paraiškas pateikę kandidatai bus priimti mokytis, paaiškės penktadienį.

„Pagal pateiktas paraiškas mes matome, kad susidomėjimas yra labai didelis - tokių skaičių mūsų įstaiga dar nėra turėjusi. Paraiškų pateikta beveik 700, o pagal mūsų priėmimo planą buvo 633. Bus konkursas, LAMA sistema reitinguos paraiškas, pagal stojančiųjų balų vidurkius sudarys eilę, mes tam jokios įtakos neturėsime“, - „Vakarų ekspresui“ teigė centro vadovė.

Viešbučių ir restoranų paslaugų bei prekybos sektoriaus specialistus rengiančios Klaipėdos turizmo mokyklos vadovas Audrius Kurlavičius „Vakarų ekspresui“ taip pat patvirtino, jog stojančiųjų šiemet yra daugiau nei pernai.

„Matome, kad susidomėjimas mūsų programomis yra didesnis ir šiame etape esame sulaukę daugiau prašymų nei tuo pačiu metu praėjusiais metais“, - sakė maždaug 600 mokinių turinčios mokyklos vadovas.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre, kuris ruošia Jūrinio sektoriaus specialistus, vadovas Egidijus Skarbalius teigia, kad šiemet pasiteisino centrinės valdžios sprendimas įstaigai skirti didesnes kvotas - jei ne šis sprendimas, apie 70 kandidatų būtų likę be galimybės mokytis centre.

„Šiemet esame dėkingi ministerijai, kad ji pasielgė toliaregiškai ir skyrė daugiau kvotų nei buvo suplanavusi, nes tų specialybių labai reikia palei marias ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančiai pramonei. Turėsime ją kuo nudžiuginti. Jeigu ne ministerijos sprendimas, apie 70 žmonių būtų likę už borto“, - sakė E. Skarbalius.

Anot jo, daugiausiai turėtų būti priimta suvirintojų ir elektrikų.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio rengimo centre šiemet paraiškų taip pat sulaukta daugiau.

„Apie dviem šimtais daugiau nei pernai“, - sakė centro direktorė Dalia Martišauskienė.

A. Kurlavičiaus teigimu, didesnis susidomėjimas dar nereiškia didesnio mokinių skaičiaus nuo rugsėjo 1-osios, mat pretendentai konkuruoja į tas pačias vietas tam tikrose programose.

„Keitėsi priėmimo tvarka ir tie planai neturi tokios didelės prasmės, nes konkuruojama tarp stojimo į programas, ne kiekvienai programai numatytos vietos, tai tikrai nežinome, kuo čia baigsis - ar iš tikrųjų tas didesnis susidomėjimas atneš didesnį skaičių mokinių mūsų mokyklai“, - sakė A. Kurlavičius.

D. Martišauskienė atkreipė dėmesį, kad pernai apie 15 proc. paraiškas pateikusių kandidatų sutarčių pasirašyti neatvyko.

Grįžta su aukštuoju išsilavinimu

KTMC direktorė V. Petrušienė teigia, jog ne pirmus metus jaučiama tendencija dėl panašaus jaunuolių pasirinkimo - pirmiausiai norima įgyti profesiją ir tik po to aukštąjį išsilavinimą.

„Stoti į kolegiją ar universitetą ir po to sugrįžti į profesinę mokyklą - tai mes matome labai aiškiai - tikrai yra savo laiko gaišimas. Kuo toliau, tuo labiau džiaugiamės, kad jaunimas darosi sąmoningesnis ir renkasi kelią laipteliais: ne šoka į aukščiausią poziciją, o eina link jos žingsnelis po žingsnelio. Juk universitetinį išsilavinimą galima įgyti ir po profesinės mokyklos“, - kalbėjo V. Petrušienė.

Ir šiemet, anot jos, nemaža dalis stojančiųjų yra aukštąjį mokslą ar kitą profesiją anksčiau įgiję žmonės.

„Tęstines studijas renkasi tikrai labai daug mokinių - tie žmonės, kurie persikvalifikuoja, nebūtinai tie, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, kartais įgyja ir antrą profesiją. Bet matome tendenciją, kad ir po aukštojo mokslo grįžta žmonės“, - sakė įstaigos, kurioje mokosi apie 1,2 tūkst. mokinių, direktorė.

Ministerija skelbia, kad per šių metų pagrindinį priėmimą į universitetus ir kolegijas kvietimus studijuoti gavo 19,4 tūkst. stojančiųjų, kai pernai šis skaičius buvo 21,2 tūkst.

E. Galvanausko profesinio rengimo centro vadovė mano, kad mokinių daugėja dėl to, kad įstaiga reaguoja į regione paklausių profesijų poreikį ir pagal tai formuoja mokymosi programas.

„Viena iš priežasčių - siekiame atliepti regiono darbo rinkos poreikius ir pagal juos ruošti programas“, - sakė ji „Vakarų ekspresui“.

E. Skarbalius pritaria, kad mokyklos turėtų specializuotis ir ruošti specialistus tam tikroms sritims.

„Didžiuosiuose miestuose įstaigos turi būti profiliuotos, pavyzdžiui, mes ruošiame tik pramonės ir jūrinio transporto specialistus, mes bandome gaivinti tai, ko trūksta“, - sakė P. Lindenau centro vadovas.

ŠMM skelbia, kad šalies profesinės mokyklos daugiausia ruoš inžinierius.