Neišmeskite ir sutaupykite: Vytaras Radzevičius pataria, kaip prikelti duoną antram gyvenimui

Duona – didelė prancūzų aistra, o traški, šviežia bagetė vis dar yra prancūzų virtuvės stalo pažiba.

Tam, kad duona kuo ilgiau džiugintų savo skoniu, pasak žinomo keliautojo ir kulinaro Vytaro Radzevičiaus, net ir senstelėję kepiniai gali būti prikelti antram gyvenimui, pasitelkus kelias kūrybingas idėjas ir paprastus metodus, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Prancūziška duona – daugiau nei kepinys

Prancūziška duona išsiskiria ne tik savo skoniu, bet ir unikaliu paruošimo procesu. Viena iš labiausiai pripažintų duonos rūšių yra garsioji bagetė – plona, traški, pailgos formos duona. 

Nors bagetės receptūra susideda vos iš kelių ingredientų: kvietinių miltų, vandens, mielių ir druskos, ji užkariavo prancūzų širdis ir tapo neatsiejama jų kasdienybės dalimi. 

Ši duona paprastai patiekiama su sviestu, sūriu, įvairiais padažais ar tiesiog valgoma viena.

Žinoma, taip pat yra ir kitų prancūziškos duonos rūšių, pavyzdžiui, „pain de campagne” – taip vadinama kaimiška duona, kuri gaminama iš rugių. 

Ji turi šiek tiek tvirtesnę tekstūrą bei rūgštų skonį ir puikiai dera su šviežiais bei minkštais sūriais.

Kaip prikelti duoną antram gyvenimui?

Duona ir kepiniai yra kasdieniai produktai, kuriuos mėgstame šviežius, traškius ir minkštus. Tačiau vos iš jų išgaruoja drėgmė, kepiniai greitai pasensta ir pradeda kietėti. 

Tai natūralus procesas, kuris sukelia duonos ir kepinių džiūvimą. Tačiau net ir tokia duona nepraranda savo maistingumo ir skonio, todėl V. Radzevičius siūlo ją kūrybingai panaudoti virtuvėje.

„Pamokas, ką daryti su pasenusia duona, gavau dar vaikystėje. Mamos mama, mano močiutė, įdėdavo duoną į didelį kiaurasamtį ar koštuvą ir pagarindavo virš verdančio vandens arba pakaitindavo sausoje keptuvėje. 

Taip pat duoną kartais suvyniodavo į kepimo popierių ir įdėdavo į šiltą duonkepę. Kita močiutė, tėčio mama, iš duonos likučių darydavo girą. Ji būdavo labai skani“, – prisiminimais dalinasi „Lidl“ ambasadorius.

Pats V. Radzevičius dažniausiai kepinius atgaivina orkaitėje, nedidelėje temperatūroje. Po to jie puikiai tinka su sviestu ar uogiene. 

Be to, iš juodos duonos jis gamina senovinę girą, kurios receptas itin paprastas, o rezultatas – džiuginantis.

„Kai tokią girą pabandysite pasigaminti pirmą kartą, vėliau jau galėsite varijuoti su cukraus kiekiais, priedais ar medumi. Patirtis atsiranda bandant“, – sako žinomas keliautojas.

Duonos girai reikės:

Apie 100-200 g juodos duonos džiūvėsių
1 litro vandens
70 g cukraus
10 g juodųjų razinų
Žiupsnelio kmynų

Vandenį užvirinkite ir ataušinkite, tuomet sumaišykite jį su 70 g cukraus ir užpilkite ant duonos. Į mišinį įdėkite juodųjų razinų ir žiupsnelį kmynų. Indą uždenkite audiniu ir laikykite šiltai 2–3 dienas.

Kai atsiranda burbuliukai – gira paruošta. Tereikia ją perkoškite, supilstyti į butelius, kad liktų erdvės dujoms. Sandariai uždarykite girą ir laikykite ją šaldytuve. Tokia gira tinkama gerti kelias dienas.

Dar vienas V. Radzevičiaus receptas atkeliavo iš Vilkaviškio raj. Pilviškių miestelio. Tai suvalkietiška, gaivi duonos ir uogų sriuba, vadinama mutiniu. Ji puikiai tiks atsigaivinti karštą vasaros dieną arba vietoj deserto.

Duonos mutiniui reikės:

Padžiūvusios juodos duonos gabaliukų
Cukraus (pagal skonį)
Mėgstamų uogų
Vandens arba pieno

Sutrinkite pasirinktas uogas sutrinkite. Į jas įberkite turimų padžiūvusių duonos gabaliukų ir viską užpilkite vandeniu arba pienu. Skanaus!