Rusija siekia pastatyti Europą į vietą: išsitraukė pagrindinę kortą

Mauricas: Rusija jau maksimaliai padarė tiek, kiek gali

„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimu, gamtinių dujų klausimas Rusijai – kone vienintelė stipri korta spaudimui prieš ES be karinių veiksmų.

„Ekonominiai ryšiai tarp Rusijos ir ES pastaruosius aštuonerius metus po 2014 metų tolygiai mažėja ir Rusija nebėra tokia svarbi partnerė Europai, kokia buvo iki tol. Pagrindinė priklausomybė yra nuo energetinių išteklių importo, daugiausia gamtinių dujų“, – Delfi sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, naftos kainos nebūtų tinkamas ginklas, tad pagrindiniu ir tampa gamtinės dujos.

„Bet gamtinės dujos yra iššūkis tame, kad priklausomybė labai didelė yra abipusė. Rusija beveik 40 proc. visų biudžeto pajamų gauna dabar iš gamtinių dujų eksporto, o ES 40 proc. importuoja dujų iš Rusijos.

Jeigu Rusija nuspręstų visiškai nutraukti tiekimą, tai nukentėtų Europa, bet nukentėtų ir Rusija, nes prarastų patikimo tiekėjo statusą ir tai būtų labai trumparegiškas sprendimas, nes po kokių 3-5 metų gali būti, kad ne tik „Nord Stream“ nebūtų, bet apskritai niekas nenorėtų pirkti iš Rusijos tiesiogiai“, – komentavo ekonomistas.

Pašnekovas teigė, kad gamtines dujas Rusija gali naudoti kaip instrumentą spausti ES, bet realiai radikalių veiksmų neatliks.

Ž. Mauricas priminė, kad Rusija gamtines dujas parduoda dviem būdais: pagal ilgalaikius kontraktus ir tiekia į bendrą ES rinką.

„ES siekia eilę metų sukurti bendrą gamtinių dujų rinką. Aišku, tai vis tiek keistas sprendimas, nes žaidėjų nėra kol kas daug – Rusija, Norvegija, Alžyras, Nyderlandai, kažkiek Jungtinė Karalystė.

Realiai jų nėra daug ir kai kurie žaidėjai užima didelę rinkos dalį“, – konstatavo ekonomistas.

Taip pat, kaip akcentavo Ž. Mauricas, vis daugiau atsiranda suskystintų dujų importo galimybių, tad rinkoje ilgainiui atsiras daugiau žaidėjų.

Žygimantas Mauricas © DELFI / Tomas Juodelis

„Manau, kad ateityje gamtinių dujų rinka pereis vis labiau nuo dujotiekių link terminalų, nes taip tada maksimizuoji visos rinkos efektyvumą“, – sakė pašnekovas.

„ES norėjo, kad daugiau dujų būtų parduodama rinkoje, o Rusija nori, kad būtų ilgalaikis kontraktas užtikrintas. Tuos ilgalaikius kontraktus visus Rusija vykdo, nes jei jų nevykdytų, būtų kontraktų pažeidimas ir tai grėstų ir teisinėmis pasekmėmis Rusijai, ir reputacinėmis.

Dėl to visiško dujų sustabdymo Europai scenarijaus tikimybė yra, drįsčiau teigti, labai nedidelė“, – tęsė ekonomistas.

Ž. Mauricas priminė, kad seniau Rusija Europai gamtines dujas tiekdavo per du kelius: Baltarusiją ir Lenkiją arba per Ukrainą.

„Dėl to Rusija, žinodama didžiulę grėsmę, nenorėdama priklausyti nuo Ukrainos dėl įvairių priežasčių, investavo į dujotiekius, kurie apeina tiek Ukrainą, tiek Lenkiją.

Padarė du „Nord Stream“ ir taip pat į apačią, į Turkiją „Blue Stream“ ir „TurkStream“, – priminė jis.

Rusija, pasak jo, nuo gruodžio 21 dienos netiekia dujų per Baltarusiją ir Lenkiją apskritai.

„Per Ukrainą tiekia labai minimalius kiekius pagal ilgalaikes sutartis ir kad kažkiek gautų Europos Centrinės šalys – Vengrija, Austrija. Realiai srautas dabar eina per pietus ir „Nord Stream“.

Jei būtų kalba apie uždarymą, tai realiai Rusija turėtų sustabdyti „Nord Stream 1“ dujotiekį. Kaip tai atrodytų politiškai?

Jie nori, kad atidarytų „Nord Stream 2“ ir staiga uždaro pirmąjį“, – pastebėjo Ž. Mauricas.

Dėl to Rusija, jo vertinimu, jau yra padariusi daugmaž maksimumą, ką galėjo padaryti.

„Panašu, kad spaudimo fazė baigėsi ir kodėl galbūt ne visai pavyko Rusijai – dėl to, kad šilta žiema buvo, neišseko saugyklos ir korta nepaėjo. Manau, kad nuo dabar kaina jau turėtų pradėti mažiau.

Juo labiau, kad ir suskystintų gamtinių dujų daug atsigabeno Europa – iš Amerikos daug laivų atplaukė, ieškoma kitų kelių: Alžyras, Norvegija“, – pabrėžė ekonomistas.

Tad Rusija, anot Ž. Maurico, turi nedaug paskatų apskritai nutraukti gamtinių dujų srautą ES – tai būtų radikalu ir kenksminga abiem pusėms.

„Noriu akcentuoti, kad Rusija tai, ką galėjo, maksimaliai jau padarė, nes ir gamtinių dujų saugyklas paliko apytuštes prieš prasidedant žiemai, užsuko per „Yamal“ dujotiekį, per Ukrainą didžiąja dalimi. Tai jau kaip ir užsukta maksimaliai tiek, kiek dar tiesiogiai nesupykdytų pagrindinės partnerės Vokietijos ir visiškai nesusigadintų reputacijos kaip patikimo tiekėjo“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Lopata: spaudimas gali būti daromas trumpalaikėje perspektyvoje

Politologas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata taip pat teigė, kad gamtinių dujų klausimas Rusijai yra daugiau kaip instrumentas spausti Vakarus.

„Tai viena iš kortų. Kontekstas gal truputį pakitęs ta prasme, kad paskutiniai sprendimai Europoje dėl požiūrio į dujas yra praktiškai jas prilyginant kaip žaliąjį kursą prieš iškastinį kurą.

Tai įdomu, nes tokia pozicija reikštų, kad uždarbis „Gazprom“ garantuotas.

Dabar nežinau, rusams reikia spręsti, bet aš manau, kad trumpalaikėje perspektyvoje kaip taktinį spaudimą bendram Ukrainos istorijos kontekste, aišku, gali daryti“, – įvertino R. Lopata.

Raimundas Lopata

J. Borrellis, komentuodamas šį klausimą, sakė, kad Maskvos patikinimai, jog energijos išteklių eksportas garantuotas, o tai, kas vyksta dėl Ukrainos, niekaip nepaveiks gamtinių dujų tiekimo, „yra geros žinios“. R. Lopatos vertinimu, sunku pasakyti, ar galima pasitikėti tokiais Kremliaus patikinimais.

„Iš tikrųjų tokios kalbos – vienų signalai, kitų signalai – tik rodo, ką rusai norėjo padaryti: įvėlė į tą diplomatinį procesą dėl saugumo garantijų perbraižymo ir panašiai“, – įvertino R. Lopata.

Tad gamtinių dujų klausimas, pasak jo, Rusijos daugiau yra naudojamas kaip derybinis spaudimo instrumentas.

Maldeikis: ES turi skubiai peržiūrėti savo energetikos politiką

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) narys Matas Maldeiks taip pat sakė, kad gamtinės dujos yra viena pagrindinių Rusijos kortų.

„Tai rodo, kad Rusijai energetiniai resursai yra politinė priemonė siekti savo tikslų. Tai, ką ji visada tvirtindavo, kad tai yra tik ekonomika, tik biznis, tai dar kartą įrodo, jog visa tai tiesiog yra melas. Pirma rimta krizė, kurią mes turime ir kuri yra ganėtinai didelė – Rusija iškart traukia šitą kortą“, – Delfi sakė parlamentaras.

Dėl to ES, pasak M. Maldeikio, turi skubiai peržiūrėti savo energetikos politiką ir „suprasti realybę, kurioje ji gyvena.“

„Priklausomybė nuo Maskvos šiuo klausimu tik didėja. Tai, kas vyksta Vokietijoje – uždaromos atominės elektrinės, tai priklausomybė nuo Rusijos tik didėja ir kol kas atsinaujinanti energetika į šiuos klausimus, deja, neatsako.

ES turi objektyviai pažiūrėti į realybę ir suprasti tą situaciją, į kurią ji pati save įstūmė energetikoje“, – komentavo Seimo narys.

Jis skeptiškai įvertino Maskvos tikinimus, jog energijos išteklių eksportas yra garantuotas ir jo nepaveiks geopolitinė įtampa.

Matas Maldeikis © DELFI / Josvydas Elinskas

„Vien tai, kad mes turime šią diskusiją, įrodo, kad tai yra melas. Jei buvo iškelta, kad energetikos klausimas būtų darbotvarkėje, jei Rusija susilauktų kažkokių sankcijų dėl savo veiksmų Ukrainoje, tai dar kartą įrodo, kad tai yra politinis įrankis šantažui ES.

Reikia suprasti, kad kai kurios ES šalys, kurios priklausomos ir jų priklausomybė didėja – ypač verslo, kalbu apie Vokietija, tai ji jau priklausoma ir ji atsižvelgia į energetinius klausimus su Rusija. Tai mes jau turime priklausomybę, ne teorinę“, – konstatavo M. Maldeikis.

Jis taip pat pažymėjo, kad dujotiekis „Nord Stream 2“, dujas tieksiantis į Vokietiją, tikrai pasileis.

„Tai yra jau laiko klausimas. Tai yra Maskvos darbotvarkės klausimas – ji yra sukaupusi tiek rezervų, kad jai „Nord Stream 2“ nepaleidimas metus, du ar net tris bus ganėtinai pigus reikalas, palyginus su tuo, kokiomis kortomis ji žaidžia.

Realiai mes jau turime „Nord Stream 2“ ir priklausomybė nuo Maskvos tik didėja“, – pridūrė Seimo narys.

Borrellis: buvo sulaukta signalų apie Maskvos pasirengimą nutraukti dujų tiekimą Europai

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog buvo sulaukta signalų apie Rusijos pasirengimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai.

„Taip, buvo tokių ženklų. Ir tai mums kėlė nerimą. Tačiau kol kas viskas apsiriboja tik žodžiais apie ketinimus“, – sakė J. Borrellis interviu Rusijos televizijai „Dožd“, kuri pagal Kremliaus inicijuotą įstatymą pelnė savo šalyje „užsienio agento“ etiketę.

Josepas Borrellis

Kita vertus, ES diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Maskvos patikinimai, jog energijos išteklių eksportas garantuotas, o tai, kas vyksta dėl Ukrainos, niekaip nepaveiks gamtinių dujų tiekimo, „yra geros žinios“.

„Tačiau iki šiol, net jei Rusija teigia, kad griežtai vykdo savo įsipareigojimus, ji nedidina dujų tiekimo tuo metu, kai rinka yra įsitempusi, kai kainos itin aukštos ir kai galima tikėtis, jog pagrindinis tiekėjas bent jau kažkiek atsivers, kad ją nuramintų.

Bet iki šiol to neįvyko“, – pridūrė J. Borrellis.

Interviu opozicine Rusijos televizija laikytinai J. Borrellis taip pat sakė, kad ES nekaltina Maskvos dėl energijos išteklių kainų šuolio Europoje, o jį nulėmė daug veiksnių – ekonomikos atsigavimo sukeltas paklausos ūgtelėjimas, vėjo energetikos gamybos sumažėjimas dėl ramių orų, taip pat gerokai padidėjusi Kinijos gamtinių dujų paklausa.