Rusų karys pasakoja apie karo belaisvio gyvenimą: "Drebate nuo menkiausių garsų"

Rusų karo belaisviai

Vis dar pripratęs prie ginklo ir karinės aprangos, Antonas staiga atsidūrė ukrainiečių pajėgų apsuptyje, kai pro jį praskriejo kulkos, o viena jų pataikė į ranką.

Kovo 2 d. Antonas kartu su kitais penkiais savo būrio kariais pateko į Ukrainos pajėgų nelaisvę netoli Mykolajivo, kai Rusijos pajėgos rengė puolimą strategiškai svarbiame laivų statybos mieste prie Juodosios jūros.

Antonas, kuris prašė neskelbti jo tikrojo vardo ir pavardės, Ukrainos nelaisvėje praleido 45 dienas.

Galiausiai balandžio viduryje jis buvo paleistas, kai Maskva susitarė su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais, ir kalbėjosi su "Guardian" iš Rusijos teritorijos.

Antono istorija yra labai retas pasakojimas apie rusų karo belaisvį, kuris vėliau buvo iškeistas, nes tiek Rusija, tiek Ukraina atskleidė labai mažai informacijos apie šimtų nelaisvėje esančių rusų likimą.

Maskva neskelbia Ukrainoje paimtų į nelaisvę savo tarnybos žmonių pavardžių.

Tačiau nelaisvėje Antonas kaip rusų belaisvis davė interviu žinomam ukrainiečių apžvalgininkui. Ukrainos valdžiai artimose interneto svetainėse jis taip pat buvo įvardytas kaip į nelaisvę patekęs Rusijos karys.

Vienas iš Antono šeimos narių "Guardian" taip pat patvirtino, kad jis buvo paimtas į nelaisvę Ukrainoje ir vėliau iškeistas.

Guardian negalėjo patikrinti visų jo pasakojimo detalių.

Antonas, kilęs iš nedidelio atokaus Sibiro miesto, sakė, kad sutartį stoti į kariuomenę pasirašė praėjusių metų gruodį, netrukus po to, kai baigė profesinę mokyklą.

Žvelgdamas atgal, jis sakė, kad "turėjo padaryti viską", kad išvengtų kariuomenės.

Paskutinėmis gruodžio dienomis Antono dalinys pirmą kartą buvo perkeltas į Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį, kur jam buvo pasakyta, kad jis dalyvaus "vienos savaitės" mokymuose.

Iki to laiko, jo teigimu, jis praktiškai negavo jokių karinių mokymų, kurie būtų tinkamai paruošę jį visaverčiam karui.

Praėjus kelioms savaitėms Kryme, Antonas pasakojo, kad kai kurie jo būrio nariai ėmė nerimauti, jog bus išsiųsti į karą, o tokią perspektyvą jis vis dar laikė visiškai "absurdiška".

"Daugelis jaunų vaikinų net negalėjo įsivaizduoti, kad eisime į karą. Jie mums apie tai pasakė paskutinę akimirką, naktį prieš invaziją", - sakė jis.

"Galiausiai tikrai neteisinga, kaip su manimi elgėsi Rusijos valdžia. Į Ukrainą buvau išsiųstas visiškai nepasiruošęs".

Antono pasakojimas, kuriame vaizduojamas karinis dalinys, kuriam apie invaziją nebuvo pranešta, antrina daugeliui kitų Rusijos karių, kurie panašiai teigė, kad jie žinojo, jog eina į karą, kol nepersikėlė į Ukrainą.

Karo ekspertai teigė, kad sprendimas nepranešti daugeliui savo karių apie invaziją yra vienas iš paaiškinimų, kodėl Maskva sustabdė karinę kampaniją.

Vasario 25 d., kitą dieną po to, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą, Antono daliniui buvo įsakyta pereiti į šalį iš Krymo.

Jis pasakojo, kad šarvuočiais jie buvo nuvežti į Mykolajivo, kurį pirmosiomis karo dienomis smarkiai puolė Rusijos pajėgos, apylinkes.

Jiems toliau einant pėsčiomis, dalis būrio atsiskyrė nuo pagrindinės grupės ir kovo 2 d., nepraėjus nė savaitei po įžengimo į šalį, pateko į Ukrainos pajėgų pasalą.

Antonas pasakojo, kad patekus į nelaisvę jam pataikė ukrainiečių kulka ir sulaužė rankos kaulą.

Netrukus Ukrainos pajėgos uždėjo jam ant galvos maišą, nes jis buvo perkeltas į kalėjimo kamerą, kurios buvimo vietos jis sakė iki šiol nežinąs.

Iš pradžių gyvenimą nelaisvėje lydėjo baimė.

"Tave purto nuo menkiausio garso. Kiekvieną dieną tikiesi, kad tai ne paskutinė diena ir tavęs nenužudys", - prisiminė Antonas.

Jis teigė, kad nelaisvėje prieš jį fiziškai nesmurtavo, tačiau tvirtino, kad ukrainiečių sargybiniai jį ir kitus rusų karius kankindavo psichologiškai.

"Mums nuolat kartojo, kad Rusijai atėjo galas, kad priklausome visuomenės dugnui. Jie grasindavo mus numarinti badu."

Antonas pridūrė, kad nors kai kurie sargybiniai atrodė taip, tarsi "norėtų tave sužeisti", dauguma išliko ramūs ir "neleido pasireikšti savo gyvuliškiems instinktams".

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk, atsakinga už derybas dėl apsikeitimo kaliniais, iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti.

Pagal Ženevos konvencijas karo belaisvių sulaikymas po suėmimo turėtų būti laikomas ne bausme, o priemone užkirsti kelią tolesniam dalyvavimui konflikte.

Tačiau netrukus didžiausiu iššūkiu tapo kasdienis nuobodulys, sakė Antonas.

"Jei mums pasisekdavo, mums duodavo paskaityti ką nors atsitiktinio. Kartais mums leisdavo žiūrėti Ukrainos propagandą per televiziją.

"Daugumą dienų tiesiog žiūrėdavome į priešais mus esančias sienas", - sakė jis ir pridūrė, kad per nelaisvę buvo perkeltas tris kartus.

Vienu metu jis buvo paprašytas įrašyti interviu apie savo paėmimą su žinomu ukrainiečių apžvalgininku.

Ukrainos pareigūnai suteikė žurnalistams ir apžvalgininkams galimybę imti interviu iš rusų karo belaisvių.

Tokius vaizdo įrašus "YouTube" svetainėje žiūrėjo šimtai tūkstančių žmonių, tačiau jie taip pat sulaukė kritikos dėl Ženevos konvencijų pažeidimo.

"Tokioje situacijoje, būdamas kalinys, supranti, kad nelabai turi pasirinkimo pasakyti "ne". Jūs sutinkate, nepaisant to, kad jie sako, jog galite atsisakyti", - sakė Antonas.

Galiausiai balandžio pradžioje Antonui buvo pasakyta, kad jis bus iškeistas į ukrainiečių kareivį.

Nors Rusija ir Ukraina yra dalyvavusios keliuose apsikeitimuose belaisviais, abi šalys neskelbė beveik jokios informacijos apie apsikeitimo mechanizmus.

Balandžio 4 d. Ukraina pranešė, kad joje laikoma apie 600 rusų karo belaisvių.

Rusija tikslių skaičių neskelbia, tačiau kovo pabaigoje jos žmogaus teisių ombudsmenė teigė, kad Rusijoje yra daugiau kaip 500 ukrainiečių karo belaisvių.

Nuo to laiko šis skaičius gerokai išaugo po to, kai praėjusią savaitę Rusijos pajėgoms užėmus plieno gamyklą "Azovstal" Mariupolyje, į Rusijos kontroliuojamą teritoriją buvo perkelta mažiausiai 1 000 ukrainiečių kovotojų, įskaitant bataliono "Azov" narius.

Ukraina teigė, kad "Azovstal" kovotojai bus įtraukti į apsikeitimą belaisviais, tačiau kai kurie Rusijos pareigūnai teigė, kad jie gali būti teisiami ar net sušaudyti.

Pasak Antono, jis dalyvavo apsikeitime vienas už vieną, kuriame dalyvavo 17 kitų rusų karių ir kuris vyko netoli Ukrainos Melitopolio miesto.

Vos tik grįžęs į Rusiją, jis buvo intensyviai klausinėjamas saugumo tarnybų apie savo buvimo Ukrainoje laiką.

"Jie norėjo sužinoti, ar vis dar gali manimi pasitikėti. Tai buvo standartinė procedūra", - sakė jis.

Tačiau tik praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo išrašytas iš Rusijos ligoninės, jis pajuto, kaip nelaisvėje praleistas laikas paveikė jo protą ir kūną.

"Nelaisvės metu užblokavau didžiąją dalį savo emocijų. Tiesiog stengiausi negalvoti apie savo gyvenimą", - sakė jis.

"Tačiau dabar mane kamuoja baisūs sapnai, vos galiu užmigti. Priaugau daug svorio", - sakė jis.

Antonas sakė, kad valdžios institucijos jam skyrė apie 2 000 svarų sterlingų kompensaciją už patirtus sužalojimus.

Pagal Rusijos kariuomenės įstatymus tarnaujantys asmenys negauna jokios specialios kompensacijos už tai, kad buvo laikomi kaip karo belaisviai, todėl tikėtasi, kad Antonas grįš į tarnybą, kai tik atsigaus po sužeidimų.

Tačiau po savo patirties Ukrainoje Antonas dabar ieško būdų, kaip visam laikui pasitraukti iš kariuomenės.

"Aš tiesiog noriu grįžti namo, žmogau, viskas. Viskas, ko aš noriu, tai grįžti namo."

Rusų karo belaisviai. Asociatyvi nuotr.

Pjotr Sauer, theguardian.com