Saugios perėjos per geležinkelį Kretingoje – po dvejų–ketverių metų

Išsigelbėjo per stebuklą

„Susitikau su greituoju traukiniu „Vilniaus–Klaipėda“. Vedina dviračiu jau buvau ant bėgių, kai prieš pat perėją pradėjo signalizuoti. Nežinau, kaip spėjau atšokti, traukinys nulėkė. Dangus išgelbėjo“, – pasakojo šiomis dienomis pirmąkart tokį incidentą ant bėgių patyrusi Emilija Ragainienė iš Pajūrio gatvės, prie geležinkelio gyvenanti ir per jį kasdien ir ne kartą einanti daugiau kaip 30 metų.

Moteris tikino, kad pastačius traukinių keliamą triukšmą slopinančias užtvaras ties stotimi pereiti 5 kelių bėgius tapo daug pavojingiau: pravažiuojančio ir, anot jos, greičio nelėtinančio ekspreso „Vilnius–Klaipėda“ išvis negirdėti. „Krovininiai dar girdisi“, – sakė ji.

Susirūpinusi dėl vaikų, kurie rugsėjį per geležinkelį eis į Simono Daukanto progimnaziją E. Ragainienė svarstė, kad Kretingą pravažiuojantis „Vilnius–Klaipėda“ traukinys garsiniu signalu anksčiau turėtų pranešti, kad artėja prie perėjos.

Dukart nutraukė perėjų projektavimą

Suinteresuota didinti saugumą rajone esančiose geležinkelio pervažose, perėjose, gerinti gyventojų eismo sąlygas Kretingos rajono savivaldybė daugiau negu prieš dešimtmetį parengė galimybių studiją perėjai per geležinkelį ties Palangos gatve pertvarkyti.

Savivaldybės iniciatyva ir užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „TEC Infrastructure“ buvo pradėjusi rengti antžeminės perėjos projektą, tačiau projektavimo darbus nutraukė Kretingos rajono savivaldybės tarybos politikai, sutarę, kad ties Palangos gatve reikalinga požeminė perėja.

Taip buvo uždegta žalia šviesa požeminės perėjos projektavimui, kuris atiteko uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“. Šįkart projektavimo darbus teko stabdyti dėl projektuotojams Savivaldybės pateiktos užduoties, kurioje požeminę perėją buvo numatyta statyti atviro kasimo būdu. Jį, kaip netinkamą, atmetė akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ specialistai, nes būtų tekę perorganizuoti, varžyti traukinių eismą.

Savivaldybė už padarytus projektavimo darbus „TEC Infrastructure“ sumokėjo 15 tūkst. 730 Eur, „Kelprojektui“ – 70 tūkst. 969 Eur.

Sutarė dirbti išvien

Po nesėkmių bandant suprojektuoti saugią perėją per geležinkelį ties Palangos gatve Kretingos rajono savivaldybės taryba šių metų birželio mėnesio posėdyje pritarė Savivaldybės ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonės „LTG Infra“ bendradarbiavimui projektuojant šią 2 lygių (požeminę) pėsčiųjų perėją.

Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta šių metų birželio 28 d. Abi sutarties šalys įsipareigojo parengti 2 lygių perėjos techninį projektą, pagal kurį būtų susitarta dėl būsimo perėjos statinio statuso ir eksploatavimo, bendrai ieškoti finansinių išteklių daliai, kurios nepadengs ES fondų lėšos. Parengus techninį projektą šalys įsipareigojo pasirašyti jungtinės veiklos sutartį konkretiems įsipareigojimams apibrėžti.

Savivaldybė pripažino, kad „LTG Infra“ turi kompetenciją parinkti geriausius technologinius sprendimus požeminei perėjai Kretingoje statyti. Kiek Savivaldybei teks prisidėti įgyvendinant šį perėjos projektą, bus detalizuota jungtinės veiklos sutartyje.

„Statinio prieigos, laiptai bus Savivaldybei priskirtoje žemėje, tai bus Savivaldybės turtas, kurį kuriant, eksploatuojant Savivaldybei teks prisidėti“, – paaiškino Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, akcentavusi, kad saugumu dabartinėje perėjoje labiau pasirūpinti turėtų ir patys pėstieji, dviratininkai, neretai bėgius kertantys nė nenulipdami nuo dviračio.

Perėjoms įrengti skiriamos europinės lėšos

„LTG Infra“ kartu su Susisiekimo ministerija ir Kretingos rajono savivaldybe planuoja Kretingoje įgyvendinti du projektus tarptautiniame koridoriuje „Vilnius–Klaipėda“: pastatyti 2 lygių (požeminę) perėją ties Palangos gatve ir modernizuoti pervažą ties Šventosios gatve, joje įrengiant ir perėją, arba pastatyti naują perėją šalia pervažos ar kitoje vietoje su nauja signalizacija.

Atsižvelgus į pervažos ties Šventosios gatve techninius parametrus, geležinkelio kelio statusą ir traukinių greitį (per 120 km/val.), pervažos esamos signalizacijos įrangos tipą, pervažos modernizavimo ar naujos pėsčiųjų perėjos įrengimo darbus atlikti planuoja bendrovė „LTG Infra“ Pervažų saugumo didinimo programos, kuri skirta prioritetinėms pervažoms modernizuoti, apimtyje.

Susisiekimo ministerijos vertinimu, abu geležinkelio infrastruktūros gerinimo Kretingoje projektai turi didžiausią pridėtinę vertę socialiniu ir ekonominiu aspektu ir jiems planuojama skirti lėšų iš ES fondų.

Traukinių greitis didės

„Geležinkelio „Vilnius–Klaipėda“ linija elektrifikuojama, linijos elektrifikavimo darbus užbaigti turėtų 2025 m. pabaigoje. Elektriniai traukiniai riedės nepalikdami jokio anglies dvideginio.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad, elektrifikavus geležinkelį, traukinių greitis be sustojimo Kretingoje ateityje dar didės. Elektriniai traukiniai bus tylesni, todėl didės tikimybė neišgirsti artėjančio traukinio.

Iki 2026 m. numatoma užbaigti „Rail Baltica“ europinės geležinkelio vėžės, sujungsiančios Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą, apie 5,8 mlrd. Eur vertės statybą. Elektriniai traukiniai šia vėže galės išvystyti 246 km/val. greitį.

------------

Iš ES 2021–2027 m. laikotarpio paramos įvairių sričių projektų finansavimui Lietuvoje skirti numatyta per 14,5 mlrd. Eur, kai 2014–2020 m. laikotarpiu buvo skirta 12,8 mlrd. Eur.