Savanorystės kelias, pradėtas mokykloje, nesibaigia ir per atostogas

„Šią vasarą kai kurie mūsų mokiniai atostogas leis daug turiningiau už savo bendraamžius - savanoriaudami ir prisidėdami prie įvairių renginių organizavimo, darydami gerus darbus. Didžiuojamės, kad, atradę savanorystę mokykloje, jie išplaukė į platesnius vandenis ir kuria geresnį, gražesnį pasaulį“, - džiaugėsi prestižinės tarptautinės programos „DofE“ užaugintais vaisiais Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laurina Vaitkienė ir mokytoja Sima Danušienė.

Su pedagogėmis kalbamės apie savanorystės veiklas, patirtis ir naudą mokiniams.

Kaip paskatinti mokinius savanoriauti? Nuo ko jūs pradėjote?

L. Vaitkienė: Viskas prasidėjo nuo noro daryti gera. Su būriu mokinių galima labai daug gero nuveikti, tačiau juos reikia sudominti ir motyvuoti. Kiekvienais metais žiūrime, kokios galimos savanorystės veiklos, akcijos vyksta, kurias galėtume pasiūlyti jaunimui.

Mažais žingsneliais ėmėme bendradarbiauti su Klaipėdos neįgaliųjų centru „Lakštutė“, Lietuvos jūrų muziejumi.

Mokiniams pasiūlėme galimybes pasirinkti trumpalaikę arba ilgalaikę savanorystę. Tai yra dalyvauti ir padėti organizuojant šių įstaigų renginius arba įsipareigoti dalyvauti tam tikrose veiklose kiekvieną savaitgalį.

Atsirado mokinių, kuriuos tai sudomino, ir jie ėmė savanoriauti Lietuvos jūrų muziejaus renginiuose.

Neįgaliesiems mokiniai padėjo dalyvauti ir atlikti užduotis sporto šventėje. Vėliau mokiniai su neįgaliaisiais kartu dalyvavo paplūdimio švarinimo akcijoje.

Pažymėtina, kad „Lakštutės“ centras globoja žmones, kurie turi psichinę negalią. Ne kiekvienas suaugusysis gali juos lengvai priimti, toleruoti, atrasti būdus, kaip bendrauti. Tad mokiniams tai buvo tikrai sudėtinga.

Po to klausiau mokinių, kaip jaučiasi, ar norės tęsti tokią veiklą, ir jie tvirtino, kad psichinę negalią turintys žmonės yra labai paprasti, nuoširdūs ir jiems patiko su jais bendrauti ir norės tai tęsti. Tai labai nudžiugino ir parodė mums, kad vaikams būtinos tokios patirtys.

Mane tai įkvėpė ieškoti dar daugiau savanorystės galimybių, nes savanorystė padeda mokiniams atrasti save, suteikia labai daug naudos jų asmenybės augimui.

Prieš dvejus metus Klaipėdos Baltijos gimnazija pirmoji iš Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų prisijungė prie tarptautinės, prestižinės neformalaus ugdymosi programos „DofE“ (The Duke of Edinburgh's International Award). (Šiais metais į šią programą įsijungė ir „Ąžuolyno“ gimnazija, ir kaimynystėje esanti M. Mažvydo progimnazija).

Viena iš svarbiausių šios programos dalių yra savanorystės veikla. Greta to mokiniai turi išsikelti sau tiklus ir jų pasiekti aktyvios veiklos, įgūdžių ir žygių srityse. Iš viso programą sudaro trys pakopos: bronzos, sidabro ir aukso. Kiekvieną pakopą įveikę mokiniai dalyvauja apdovanojimuose ir gauna ženklelius.

Pirmieji metai, kai gimnazija ėmė dalyvauti šioje programoje, buvo karantino metai. Tad mokiniams buvo daug apribojimų ir sunkiau dalyvauti savanorystės programoje. Šiais metais veiklos buvo tęsiamos ir mokiniai į jas įsitraukė jau labai aktyviai.

 

Aštuoni gimnazistai šiemet baigė pradinę programos dalį ir pelnė pirmuosius bronzos ženklelius. Dar keturi mokiniai siekia sidabro ženklelių.

Ką ženkleliai duoda mokiniams?

Pirmiausia tai yra apdovanojimas sau už tai, kad pasiekei išsikeltų tikslų. Programoje dalyvaujantys gimnazistai tikslus užrašo virtualioje užrašinėje. Vėliau joje pildo dienoraštį, kaip sekasi siekti tikslų. Vadovai prižiūri, kaip mokiniams sekasi, stengiasi juos motyvuoti.

Įgyvendinę tikslus mokiniai kviečiami į apdovanojimų šventę, kuri organizuojama Vilniuje. Šventės metu įteikiami ženkleliai. Ženkleliai yra pripažįstami tarptautiniu lygmeniu. Mokiniai, turintys ženklelį, stodami į užsienio universitetus gauna papildomą balą.

Lietuvoje papildomas balas už tai kol kas nesuteikiamas, tačiau daugelis aukštųjų mokyklų ir darbdavių jau žino šią programą ir atsižvelgia, jeigu kandidatas turi ženklelį.

 

Kokias savanorystės veiklas rinkosi Baltijos gimnazijos moksleiviai?

S. Danušienė: Praėjusiais metais mūsų mokiniai labai aktyviai įsitraukė į jaunimo metų „Choose Klaipeda“ programos veiklą „Šiaurė-Pietūs“. Mokiniai generavo idėjas, kokie galėtų vykti jaunimui skirti renginiai, rengė planą ir patys suorganizavo nuostabų renginį pajūryje.

Šiais metais mokiniai aktyviai savanoriavo Lietuvos jūrų muziejuje, AUK centre, bažnyčioje, gyvūnų prieglaudose, Lietuvos moksleivių sąjungoje.

„DofE“ aktyvios veiklos ir įgūdžių ugdymo srityje mokiniai gali pasirinkti pačią įvairiausią veiklą: megzti, nerti, siūti, daryti pritūpimus, mėtyti plunksniukus, teniso kamuoliukus, dešiniarankiai gali mokytis rašyti kaire ranka, kepti tortus ar tiesiog išmokti gaminti maistą, skaityti knygas.

Nebūtina atlikti kažką grandiozinio, svarbu, kad pasirinkta veikla patiktų ir ją atliekant būtų pasiekta išsikelto tikslo.

Taip pat labai svarbu, kad tai turi būti padaryta ne per savaitgalį, o nuosekliai atliekant pasirinktą veiklą.

Nuoseklumas, sugebėjimas planuoti savo laiką yra vienos svarbiausių kompetencijų, kurias įgyja mokiniai, dalyvaujantys „DofE“ programoje.

Pirmaisiais programos metais buvo karantinas. Tad mūsų mokiniai rinkosi daugiausiai sportines veiklas: mokėsi daryti špagatą, darė pritūpimus, atsilenkimus, lentą, atsispaudimus, siekė 2 minutes išmušinėti teniso kamuoliuką arba plunksniuką, žingsnius skaičiavo. Merginos mokėsi mėtyti baudas ir spirti įvarčius iš aikštės vidurio.

Buvo merginų, kurios iš senų drabužių siuvo naujus. Kažkas gamino mažas kėdutes gėlėms pastatyti, kepė tortus. Kiti mokiniai prisiminė groti gitara, pianinu, skaitė knygas, mokėsi kalbų: korėjiečių, japonų.

L. Vaitkienė: Mokiniams ypač įdomi žygių veikla. Ją įgyvendindami jie išmoksta suplanuoti žygį, orientuotis nepažįstamoje vietoje, tampa drąsesni, savarankiškesni, ištvermingesni.

Kiek laiko mokiniai, dalyvaujantys programoje, skiria savanoriškam darbui?

S. Danušienė: Nuo 13 iki 26 valandų per visą programą, priklausomai nuo ženklelio lygio. Rekomenduojama programą įgyvendinti per vienerius mokslo metus (9 mėn).

Mūsų merginos, kurios savanoriavo Lietuvos jūrų muziejuje, vienu metu sugebėjo įgyvendinti dvi veiklas: savanorystės ir aktyvios veiklos, nes iki muziejaus iš kelto eidavo pėsčiomis, rinkdamos žingsnius.

Ar yra amžiaus ribos, kada vaikai gali pradėti savanoriauti.

L. Vaitkienė: Nuo 14 iki 24 metų. „DofE“ programoje, jeigu mokinys per metus nepasiekia išsikeltų tikslų, gali savo veiklą sustabdyti ir pratęsti vėliau.

Ar kiekvienas mokinys gali būti savanoris?

Ne kiekvienas, savanoriauti žmogus turi iš širdies, jausti tokios veiklos prasmę.

Kaip pasikeitė vaikai, dalyvaujantys savanoriškoje veikloje, galbūt ir jus nustebino?

Yra mokinių, kurie visada ir visur yra aktyvūs, nori dalyvauti, bet labiausiai didžiuojamės tais intravertiškais vaikais, kurie ryžosi dalyvauti programoje, atrado sau mėgstamas veiklas ir pasiekė puikių rezultatų.

Akivaizdu ir labai džiugina, kad programoje dalyvaujantys mokiniai tapo drąsesni, komunikabilesni, labiau pasitikintys savimi.

Sidebar placeholder