Tyrime dalyvavo 19 ispanų ilgaamžių nuo 100 iki 107 metų, 16 iš jų - moterys. Visi jie buvo palyginti sveiki, be jokių senatvinės silpnaprotystės ar sumenkusio intelekto požymių, visi išlaikę funkcinę nepriklausomybę, tai yra, nepaisant amžiaus, galėjo apsitarnauti. Išanalizavę pokalbių su šiais žmonėmis duomenis, mokslininkai išskyrė asmenines savybes, bendras visiems tyrimo dalyviams. Visas jas tyrinėtojai suskirstė į 6 kategorijas.
Pirmoji - gyvybingumas, t.y. meilė gyvenimui ir energingumas. Visi jie visą gyvenimą buvo labai aktyvūs, visada dirbo, mėgo savo darbą, neatsisakė jo iki gilios senatvės, o išėję į pensiją išsaugojo fizinį ir intelektinį aktyvumą. Jie nemėgsta likti nuošalyje, nori visur dalyvauti ir naudojasi bet kokia galimybe pasireikšti.
Antroji kategorija - malonumas bendrauti su kitais žmonėmis. Ilgaamžiai nemėgsta būti vieni, noriai bendrauja ir palaiko artimus santykius su giminaičiais, draugais, tais, kurie jiems padeda. Jie patys myli ir jaučiasi mylimi, mielai padeda kitiems, nieko už tai nereikalaudami.
Trečioji kategorija - pareigingumas ir atsakomybė. Ilgaamžiai visada buvo labai sąžiningi, dori ir stengėsi puikiai atlikti savo darbą. Jie buvo vertinami darbe, nepriklausomai nuo to, koks buvo tas darbas - valytojų, piemenų ar mokytojų.
Ketvirtoji kategorija - nepriklausoma nuomonė ir sprendimai. Ilgaamžiai visada eidavo savo keliu, patys tvarkė savo gyvenimą ir darė tai, ką manė esant būtina. Jie išsiskyrė praktiškumu ir blaiviu požiūriu.
Penktoji kategorija - intelektualinė motyvacija. Ilgaamžiai jaučia malonumą aktyviai naudodamiesi savo intelektu - jiems nepaprastai patinka skaityti, spręsti kryžiažodžius, dėlioti dėliones ir pan. Jie iki senyvo amžiaus išliko smalsūs, tai yra, domisi naujovėmis, nori žinoti naujienas, mėgsta keliauti. Jiems patinka mokytis ir lavintis.
O šeštoji kategorija - pozityvumas. Tai - nebūtinai optimizmas arba bendra džiugi nuotaika, o veikiau dėkingumo jausmas už tai, kad gyveni, už gebėjimą džiaugtis gyvenimu nepriklausomai nuo visų jame pasitaikančių sunkumų, matyti gera kiekvienoje nugyventoje dienoje ir tuo džiaugtis.
Kaip pastebėjo mokslininkai, visi ilgaamžiai taip pat išsiskyrė nepaprastu psichikos stabilumu - susidūrę su sunkiais išmėginimais, jie niekada nepasiduodavo ir po to tapdavo tik stipresni - bei neeiliniu protu. Būtent įgimtas gebėjimas abstrakčiai mąstyti, daryti išvadas, greitai mokytis yra tai, kas jiems padėjo nugyventi tokį ilgą ir laimingą gyvenimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą