Slėptuvių analizė Klaipėdoje - vėžlio žingsniu

Valdininkams buvo pavesta jas inventorizuoti, įvertinti būklę, nubrėžti gaires dėl reikiamo finansavimo slėptuves remontuoti, jų įrangai ir aprūpinimui karinės krizės atveju.

Paaiškėjo, kad į pirmąjį darbo grupės posėdį bus renkamasi tik šią savaitę, o terminas pratęstas iki gegužės 1-osios. Istorinių slėptuvių apžiūra apskritai dar tik planuojama, nėra konkrečių atsakymų ir į kitus su civilių saugumu susijusius klausimus, kurie buvo keliami kovo 15-ąją vykusiame uostamiesčio Savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

„Akivaizdu, kad besitęsiantys karo veiksmai Ukrainoje “užmigdė„ savivaldybių valdininkus, nes procesai vyksta tiesiog per lėtai. Tam tikras užduotis visoms savivaldybėms suformulavo ir Vidaus reikalų ministerija, tad jei Klaipėdoje į pirmą posėdį bus renkamasi praėjus beveik mėnesiui nuo politikų pavedimo dirbti šia linkme, tai vertinu labai prastai. Tiesą pasakius, jau seniau turėjo būti išanalizuota situacija dėl slėptuvių, civilinės saugos objektų“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Dainius Gaižauskas.

Dar tik planuoja

Apie tai, kaip sekėsi vykdyti kovo 10 d. Tarybos priimtą protokolinį pavedimą, „Vakarų ekspresas“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu paklausė kovo 31 d. Atsakymus balandžio 1-ąją pateikė minėtos administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Kokie darbai nuo kovo 10 d. iki balandžio 1 d. jau padaryti?

2009 m. gruodžio mėn. pakeitus Civilinės saugos įstatymą, nuo 2010 m. pasikeitė civilinės saugos teisinė bazė, taip pat ir reikalavimai apsaugant gyventojus ekstremaliuoju ar karo atveju. 2010-09-22 nutarimu Nr. 1368 „Dėl slėptuvių poreikio nustatymo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino netekusiais galios ankstesnius Vyriausybės nutarimus, kurie reglamentavo gyventojų apsaugą, ir nustatė, kokiais atvejais turi būti įrengiamos slėptuvės. Į numatytas išimtis Klaipėdos miesto savivaldybė nepatenka, todėl civilių gyventojų apsaugai Klaipėdoje slėptuvių nėra įrengta. Gyventojams pavojaus atveju apsaugoti yra numatomos ne slėptuvės, o kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS).

Atsižvelgiant į esamą situaciją koordinuojant procesus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Klaipėdos priešgaisrine gelbėjimo valdyba (KPGV) buvo apžiūrėti ir įvertinti KAS, taip pat yra identifikuojami ir renkami duomenys apie papildomus KAS ir jų rūsius, priedangas, buvusias apleistas slėptuves.

Vykdant minėtą protokolinį pavedimą yra sudaryta darbo grupė, kuri iki gegužės 1 d. turi išanalizuoti buvusių civilinės saugos slėptuvių situaciją Klaipėdos mieste (sudaryti sąrašą bei įvertinti dabartinę jų būklę).

Kokia darbo grupės sudėtis ir ar galima išvardyti, ką artimiausiu metu (per kelias savaites, mėnesį) planuojama padaryti?

Darbo grupės pirmininkas - Savivaldybės administracijos direktorius. Darbo grupėje dalyvaus Savivaldybės administracijos, KPGV darbuotojai, Tarybos nariai bei entuziastai, tyrinėjantys apleistas slėptuves. Susirinkus darbo grupei bus sudėliotos darbų kryptys ir terminai.

Minėtame protokoliniame pavedime įvardyta, jog Savivaldybės administracija kartu su Civilinės saugos departamentu turėtų įvertinti daugiabučiuose namuose esančių rūsių panaudojimo slėptuvėms galimybes, atlaisvinant rūsius ir surengiant gyventojams civilinės saugos mokymus. Ar bus imamasi šios užduoties ir kaip ji būtų vykdoma?

Koordinuojant procesus su KPGV pirmu etapu buvo apžiūrėti ir įvertinti KAS statiniai. Šiuo metu, t. y. antru etapu, yra identifikuojami ir renkami duomenys apie papildomus KAS ir jų rūsius, priedangas, buvusias apleistas slėptuves. Tik vėlesniu etapu bus svarstomas klausimas dėl daugiabučiuose namuose esančių rūsių panaudojimo slėptuvėms galimybių.

Teisės aktuose yra numatyta, kaip, kokiu dažnumu ir kokius privaloma rengti civilinės saugos mokymus bei pratybas (jos gali būti kompleksinės, funkcinės, stalo). Visuose Klaipėdos miesto ūkio subjektuose ir kitose įstaigose, kaip ir visoje Lietuvoje, yra sistemiškai vykdomi civilinės saugos mokymai, pratybos. Institucijų, įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymui pagal pasirinktą temą kasmet turi būti skiriamos ne mažiau kaip dvi akademinės valandos. Pasibaigus kalendoriniams metams Ekstremalių situacijų komisijai yra teikiami apibendrinti rezultatai apie įstaigose praėjusiais metais pravestas pratybas ir mokymus, atsižvelgus į rezultatus įstaigoms teikiamos rekomendacijos.

Ar jau svarstyta, kaip elgtis dėl slėptuvių (Šaltojo karo), esančių privačiose (nuomojamose), uždarose teritorijose Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (KVJU), kurios nepriklauso Klaipėdos miesto savivaldybei ir ši negalėtų investuoti į jų atnaujinimą, tvarkybą, pritaikymą? Gal ruošiamasi kreiptis į uosto bendroves, susitikti su jų vadovais ir tartis?

Klausimas bus svarstomas po darbo grupės pateiktų išvadų.

Kovo 15-ąją vykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje „Dėl pastarųjų dienų įvykių Ukrainoje ir padidėjusios grėsmės, dėl galimų invazinių karinių veiksmų Lietuvos Respublikoje“ KVJU direkcijos specialistė Audronė Karmazinienė atkreipė dėmesį, jog kitaip nei KAS, slėptuvės yra sudėtingi inžineriniai statiniai. Jos manymu, pavojaus atveju gyventojai negali būti suvaromi į rūsius, nes pradėjus trūkti deguonies, žmonės gali prarasti sąmonę. Specialistė pabrėžė, kad slėptuvėse turi būti dyzelinis generatorius, taip pat oro filtravimo sistemos, kadangi Klaipėdos mieste yra 8 pavojingi objektai, iš jų 5 - jūrų uoste. Todėl jei norima apsaugoti žmones, slėptuvės privalo būti įrengtos. Ar planuojama atsižvelgti būtent į šį aspektą?

Klausimas bus svarstomas po darbo grupės pateiktų išvadų.

Prašo neskubinti

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis „Vakarų ekspresui“ teigė, kad jau kovo 10-ąją esą buvo akivaizdu, jog per 20 dienų atlikti Tarybos pavestas funkcijas - neįmanoma, kadangi būta svarbesnių darbų (tuo metu Klaipėdą buvo užgriuvusi karo pabėgėlių iš Ukrainos lavina).

„Per trumpas laiko tarpas, todėl ir terminas mėnesiui pratęstas. Po pirmojo posėdžio bus sudėlioti darbai. Vienas prioritetinių - inventorizuoti, fiziškai aplankyti Šaltojo karo ir Antrojo pasaulinio karo slėptuves, kitus istorinius kolektyvinei apsaugai galimus pritaikyti objektus. Piliavietėje - taip pat. Jau dabar akivaizdu, kad sovietinėms slėptuvėms sutvarkyti reikės skirti papildomą finansavimą, tad svarstoma parengti atskirą eilutę biudžete, susijusią su nauja, specialiąja programa. Šiaip sau lėšos negali būti skiriamos, turi viskas vykti biurokratiškai tvarkingai. Reikės ir viešųjų pirkimų dėl slėptuvių būklės ekspertizių, gal kai kurioms būtina bus rengti techninius projektus, o gal - ne. Yra išreikšta politinė valia tokiems veiksmams, tik jie nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi“, - teigė G. Neniškis.

Jis informavo, kad specialiais ženklinimais (kitokiais, nei ant KAS objektų) bus pažymėti ir galimi kolektyvinės apsaugos objektai. Pavyzdžiui, piliavietės kurtinos, poternos ir pan.

„Ne slėptuvėmis, o priedangomis vadinami tokie objektai, kur galima laikinai pasislėpti nuo bombardavimų, cheminės atakos ir pan. Pirmiausia, žinoma, apžiūrėsime ir įvertinsime mūsų savivaldybei priklausančias buvusias slėptuves, tokias kaip 600 kv. m ploto Dubysos g. 39. Ji dabar apsemta, tad akivaizdžiai reikės investicijų. Sutvarkius objektas galėtų turėti ir antrinį panaudojimą: veikti kaip turizmo vieta, pasakojanti apie Šaltąjį karą. Viskas dar tik kūrimo stadijoje, būkime kantresni“, - tikino Savivaldybės administracijos vadovas.

G. Neniškis savo ruožtu pridūrė, jog kai kurie dalykai, susiję su jautria, galimai įslaptinta informacija, yra tiesiog neviešinami. Pavyzdžiui, įvykęs susitikimas su vienu iš karo komendantų. Beje, tokios pačios pozicijos laikėsi ir kovo 15-osios posėdžio dalyvis (pavardė protokole neskelbiama) iš motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“, kuris akcentavo, kad karo komendantai jau paskirti, bet jų pavardės yra neminimos, nes ši informacija - konfidenciali.

Įžvelgia neveiksnumą

Kiek kitokios nuomonės laikėsi Klaipėdoje išrinkta Seimo narė Ligita Girskienė, kuri liko nusivylusi žinia, jog Tarybos kovo 10-osios pavedimas ne tik neįvykdytas, bet ir pirmasis specialios darbo grupės posėdis suplanuotas vos ne po mėnesio.

„Nuo kovo 10 d. net nesugebėjo susirinkti į posėdį, o jau balandžio pradžia. Ką tai reiškia? Per tiek laiko nieko nenuveikta. Matyt, pirmosios emocijos dėl užpultos Ukrainos ir iškilusių grėsmių Lietuvai, Klaipėdai nuslūgo, ir nieko nebebuvo daroma. Tai kelia nuostabą. Gal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje trūksta žmogiškųjų pajėgumų, kompetencijos šioje srityje?“ - „Vakarų ekspresui“ teigė ji.

Žinia, uostamiesčio Savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus nebėra nuo 2013 metų, o už civilinę saugą ir mobilizaciją atsakingi keli specialistai, dirbantys kituose skyriuose. Šiuo atveju į pateikiamus specifinius klausimus apie slėptuves, civilių saugumą atsakinėja Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

„Kad ir kaip ten būtų, esu pikta, nes tie klausimai susiję su žmonių saugumu, gyvybėmis. Mes matome, ką išdarinėja rusų kariai Ukrainoje, kaip yra bombarduojami, raketomis apšaudomi civiliniai objektai, gyvenamieji kvartalai. Dabar dėl valdininkų aplaidumo, ištikus karinei krizei, turėtumėme didžiulių bėdų. Reikia dešimt kartų greičiau dirbti. Inventorizuoti slėptuves, įrengti jas, pasirūpinti infrastruktūra, pravesti mokymus civiliams, paskaitas miestiečiams. Tai siūlėsi padaryti ir kariškiai, bet mūsų Savivaldybės valdininkams neįdomu“, - kritikavo ji.

Parlamento NSGK pirmininko pavaduotojas taip pat stebėjosi, kodėl kai kuriose savivaldybėse nėra pasirūpinta už civilinę saugą atsakingų specialistų įdarbinimu, etatų sukūrimu.

„Arba už šią sritį atsakingi visiškai kitokias pareigas einantys valdininkai, arba tie etatai - tik dėl akių. Dar prieš karą Ukrainoje buvo daryti tyrimai ir tapo aišku, kad šioje srityje savivaldybės atrodo labai blogai, tad kada, jei ne dabar situaciją būtina keisti iš esmės?“ - teigė politikas.