Smeltalės upelis vėl įkalino Laistų gyventojus

Pietinėje Klaipėdos dalyje esantys Laistų sodai yra unikali vieta. Ir ne tik todėl, kad jose gyvenantys žmonės yra apsupti dviejų geležinkelių ir Smeltalės upelio.

Iš sodų teritorijos jie gali išvažiuoti tik vieninteliu keliu, vedančiu pro geležinkelio tiltą.

Pirmadienio rytą šis kelias transportui tapo neįveikiamas. Po savaitgalio lietaus upelio vandens lygis labai stipriai pakilo.

Iš savo krantų išsiliejusi Smeltalė užliejo ir minėto kelio ruožą, tiesiai po geležinkeliu.

Pasak buvusio Laistų sodininkų bendrijos pirmininko Raimondo Praleikos, kelias po tiltu tapo neįveikiamas jokiam transportui.

"Gausiau palijo ir Smeltalės upelis eilinį kartą užliejo išvažiavimą. Vandens gylis po tiltu siekia apie pusantro metro.

Pirmadienio rytą žmonėms neliko nieko kito, kaip tik ropštis per geležinkelio pylimą ir ieškoti, kas galėtu nuvežti į darbus ar mokyklas.

Vanduo ant kelio pradėjo kauptis sekmadienio pavakarę, tad dalis sodų gyventojų suspėjo savo automobilis išvaryti į kitą tilto pusę ir ryte galėjo jais pasinaudoti. Tačiau tai padaryti suspėjo ne visi„, - “Vakarų ekspresui" sakė šiuose soduose gyvenantis R. Praleika.

Jo teigimu, kiekvienais metais Laistų sodų gyventojai su tokia problema susiduria mažiausiai kelis kartus.

Apie šešerius metus Laistų sodininkų bendrijai vadovavęs R. Praleika neslepia, kad ją išspręsti ir buvo jo pagrindinis tikslas. Bet to padaryti taip ir nepavyko.

"Šita problema Laistų sodų gyventojus kamuoja jau apie tris dešimtmečius ir nepanašu, kad ją būtų bandoma kaip nors spręsti. Visi daugkartiniai kreipimaisi į valdžią jokios naudos nedavė.

Mes gyvename trikampyje tarp upelio ir dviejų geležinkelio šakų, vedančių į Šilutę ir Draugystės geležinkelio stotį.

Pagal įstatymus kiekviena gyvenvietė privalo turėti du išvažiavimus.Tačiau Klaipėdos valdžiai ir „Lietuvos geležinkeliams“ į tai nusispjauti.

Miestas turėtų paspausti geležinkelininkus, bet visi žino, jog „Lietuvos geležinkeliai“ yra atskira respublika.

Nors sprendimo variantų yra. Tik reikia sąžiningai ir geranoriškai imtis šią problemą spręsti", - neabejojo R. Praleika.

Laistiškių teigimu, užtektų tik padaryti pervažą per geležinkelį, kuria vietiniai galėtų naudotis ne kasdien, o tik ypatingais atvejais. Tokiais, kaip ir šį pirmadienį.

"Nors mes ir tampame atskirti nuo pasaulio, nei miestas, nei geležinkelininkai nieko daryti nenori, nes viskas kainuoja.

Reikalingas konkretus sprendimas. Iš dviejų variantų galima pasirinkti ir pigesnį. Išvažiavimą šiaurinėje pusėje, kur kažkada jau ėjo senas kelias.

Šia geležinkelio pervaža ypatingais atvejais galėtų naudotis ir specialiosios tarnybos. Todėl kelią po geležinkelio tiltu būtų galima paaukštinti ir jokie potvyniai šiam kelio ruožui nebebūtų baisūs.

Soduose jokių naujų statybų nevyksta, tad žmonėms dėl paaukštinto kelio problemų nekiltų. Priekabos su malkomis tikrai pro tiltą pratilptų.

Jei esant užlietam keliui sodose, neduok Dieve, įvyktų kokia nelaimė, nei greitoji, nei gaisrinė iki mūsų neprivažiuotų.

Vieną kartą jau greitosios medicininės pagalbos brigada negalėjo įvažiuoti į sodus. Pas insulto ištiktą žmogų teko eiti pėsčiomis ir sugaištas laikas jam tapo lemtingu. Žmogus mirė", - kraupų atvejį prisiminė R. Praleika.

Dar vienas išvažiavimas iš Laistų buvo. Bet po komisijos iš Vilniaus apsilankymo mažai naudota pervaža maždaug prieš penkerius metus išardyta.

Konstatuota, kad ji dėl riboto matomumo neva neatitinka saugumo reikalavimų. Nors, pasak R. Praleikos, pastarųjų neatitinka nė viena pervaža, esanti geležinkelio ruože tarp Klaipėdos ir Šilutės.

Anot R. Praleikos, Laistų sodininkų bendrija yra Rimkų geležinkelio stoties teritorijoje, tad ir reikalavimai pervažoms čia visai kitokie.

Pirmadienį Laistų soduose gyvenantys klaipėdiečiai vylėsi, kad lietus liausis ir iki vakaro Smeltalės upelio vanduo atslūgs tiek, kad kelias po geležinkelio tiltu taps įveikiamas lengviesiems automobiliams.

„Mes turime pažymėję, kada vandens lygis semia tik ratus ir galima važiuoti. Tikėkimės, kad iki vakaro vaduos nuslūgs. Aišku, jeigu vėl nepradės lyti“, - vylėsi R. Praleika.