Penktadienį Smiltynėje, netoli Smėlio karčemos kopos pasodintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui dedikuotas paminklinis ąžuoliukas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Smiltynėje pasodintas paminklinis medis

(1)

Šiemet minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį išskirtiniu akcentu paženklinta uostamiesčiui priklausanti Smiltynė.

Joje penktadienį, gegužės 12-ąją, iškilmingai pasodintas 1923-2023 m. dedikuotas Šimtmečio ąžuolas. Po medžio šaknimis pakasta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms, ąžuoliukas paženklintas specialiai pagamintu informaciniu stulpeliu.

Šventėje dalyvavęs Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus akcentavo, jog kolektyviai pasodintas ąžuoliukas turėtų priminti apie 1923 metų svarbą ir žmones, kurie turėjo ryžto bei drąsos įgyvendinti savo idėjas visai Europai įrodant, kad Klaipėdos kraštas – tai Lietuva.

Sulaukė dėmesio

Penktadienį Smiltynėje, Smėlio karčemos kopos pietvakarinėje papėdėje pasodintas Šimtmečio ąžuoliukas - jau antrasis vardinis medis, šaknis įleidęs XXI a. taip tęsiant dar XIX a. pab. užgimusią tradiciją minėtą aplinką puošti paminkliniais, specialias dedikacijas turinčiais medžiais.

XIX a. pab. vardiniu ąžuolu (iki mūsų dienų neišliko) buvo pagerbtas Vokietijos imperatorius, kaizeris Wilhelmas I (1797-1888). Netoliese auga dar du šimtamečiai ąžuolai, kurie anuomet galimai taip pat buvo dedikuoti iškilioms asmenybėms.

1934 m. gegužės 1-ąją prie naujojo tako į maudykles pasodintas 60-ies metų jubiliejų šventusiam pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai (1874-1944) skirtas ąžuolas (šie paminkliniai medžiai visoje šalyje vadinti Tautos Vado ąžuolais).

2019 m. prie senojo tako į paplūdimius šaknis įleido Prezidento institucijos 100-mečiui skirtas ąžuolas taip pratęsiant vardinių medelių sodinimo tradiciją.

Šiemet, minint dar svarbesnę sukaktį, šių eilučių autoriaus iniciatyva bei  VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkų pastangomis Smiltynę papuošė Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jubiliejui dedikuotas medelis.

Į šventinę jo sodinimo ceremoniją atvyko 12 metų Klaipėdai vadovavęs, buvęs miesto meras Vytautas Grubliauskas bei naujai išrinktas uostamiesčio vadovas Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Algis Latakas, Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) pavaduotoja kultūrai Asta Grušelionienė, neseniai įkurto Karinių jūrų pajėgų Fuzilierių bataliono kariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečiai, Smiltynės bendruomenės nariai ir kiti neabejingi šiam įvykiui žmonės.

„Iš šalies žiūrint, regis, šis paminklinio medelio sodinimas yra tik dar vienas įvykis, susijęs su Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečio renginiais. Vis dėlto manau, kad tai – neeilinė akcija. Šimtmetis yra gili, prasminga šventė. Širdyje norėčiau, kad šis pasodintas ąžuoliukas primintų apie didžiausią svarbą Lietuvai, Klaipėdos kraštui ir miestiečiams, klaipėdiečiams, kurie šalia gyvena, turėjusį istorinį įvykį.

Plačiau gilinantis į įvairius istorinius šaltinius gaima pasakyti, kad Klaipėdos krašto susijungimas su Didžiaja Lietuva leido Lietuvai tapti valstybe. Mes žinome, kad tuo laikotarpiu tvyrojo rimtos grėsmės, buvo kalbama, kad pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas tebuvo pasirengimas Antrajam pasauliniam karui. Todėl norėčiau, kad praeinant pro šį ąžuolą prisimintume ir išreikštume didžiausią pagarbą tiems žmonėms, politikams, kurie sugebėjo įtikinti didžiąsias Europos valstybės, jog Klaipėdos kraštas – Lietuvos dalis“, - teigė A. Vaitkus.

Daug simbolikos

KVJUD genralinis direktorius A. Latakas savo sveikinimo žodyje pasidžiaugė, jog Smiltynė nuo šiol turės dar vieną tiesiogiai su jūra susijusį simbolį.

„1923 m. Lietuva tapo jūrine valstybe. Kiekvienais metais mes aplankome netoliese, Kopgalio kapinaitėse palaidoto pirmojo nepriklausomos Lietuvos uosto kapitono Liudviko Stulpino kapą. Prie paminklo „Albatrosas“, skirto negrįžusiems jūrininkams ir laivams, pagerbiami jūrininkai. Dabar turėsime ir Klaipėdos krašto 100-mečiui dedikuotą ąžuolą, kuris kartu simbolizuoja ir jūrinės valstybės gimimą, atsivėrusius vartus į pasaulį. Galėsime atvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip jam sekasi augti”, - teigė A. Latakas.

Jis pabrėžė, kad paprasta, simboline vardinio medelio sodinimo akcija pabrėžiamas suvokimas, kokia reikšminga buvo 1923-ųjų data.

„Gerai apgalvoti veiksmai, svarbūs juos įgyvendinę žmonės. Sunku būtų šiandien įsivaizduoti, kokią Lietuvą turėtume be Klaipėdos krašto tiek politine, kultūrine, tiek ekonomine prasmėmis.

Linkiu šiam ąžuolui, kad jis įleistų šaknis tokias, kokias šiandien yra įleidusi Lietuva Europos tautų bendrijoje. Lai subręsta dar jis. Kaip ir valstybėje, bus ir lapų pageltusių, nudžiūvusių, bet galutinis rezultatas – didžiulis, gražus medis. Kaip ir valstybė išgyveno įvairius etapus“, - mintimis Uosto direkcijos vadovas.

KNNP direktorė A. Feser svarstė, jog Smiltynė visos Kuršių nerijos kontekste – kitokia, turinti savitos magijos, kurios nėra Nidoje ar Juodkrantėje.

„Verta pamąstyti, kokią reikšmę turėjo Smiltynė tiems, kurie šį kurortą kūrė ir kodėl būtent čia, o ne žemyninėje Klaipėdoje pasodintas prezidentui A. Smetonai dedikuotas ąžuolas.

Neatsiktinai, matyt, ir šis Šimtmečio ąžuoliukas augs čia. Medis turėtų mums priminti, jog be 1923 m. įvykių mes, ko gero, Lietuvos tokios neturėtume. Nekalbėtume lietuviškai. Šią datą norėtųsi minėti, kaip nepaprasto masto idėją, kurią sukūrė tam tikri žmonės ir sugebėjo ją įgyvendinti iki galo įtraukdami į šį darbą daugybę kitų žmonių, įtikindami juos“, - teigė parko direkcijos vadovė.

A. Feser palinkėjo, kad šis ąžuolas taptų simboliu, turinčių sąsajų su 1923-aisiais.

„Nebijoti pačių gražiausių idėjų. Sugebėti vieniems su kitais jas įgyventinti, turėti jėgos, energijos ir fantazijos. Smiltynei linkiu tapti dar gražesniu miško parku, į kurį persikėlus pajustume pagarbą tam grožiui, kuris čia auga“, - sakė ji.

MLIM direktoriaus pavaduotoja A. Grušelionienė pripažino, jog dirbti institucijoje tokiu pavadinimu įpareigoja.

„Visi klausia – kas ta Mažoji Lietuva? Reikėtų patiems savęs paklausti, kas man yra Mažoji Lietuva? Kokios kyla asociacijos? Pirmiausiai – kalba, lietuviškas žodis, išsaugotas per šimtmečius ir atneštas iki mūsų. Esame tarsi prisaikdinti branginti mūsų kalbą, papročius, tradicijas. Linkiu ir toliau kurti gražią, vieningą Lietuvą. Tokią, apie kokią svajojo mūsų protėviai“, - teigė ji.  

Kretingos miškininkė Gražina Banienė vylėsi, kad žmonės, pareidami pro šį ąžuoliuką, pagalvos apie jo šaknis.

„Kaip giliai medis jas leidžia į žemę. Tad ir mes privalome semtis stiprybės iš praeities bei tuo pačiu stiebtis į viršų, kaip tas ąžuolas. Ir valstybė, ir miestas, ir kiekvienas asmeniškai“, - teigė ji.

Tradiciniai elementai

Ceremonijos metu, tęsiant senąsias tradicijas, šalia ąžuolo šaknų padėta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms. Jame – Klaipėdos miesto herbas bei įvairių institucijų vadovų parašai. Taip pat įdėtos eurocentų su Vyčiu reverse monetos, tos dienos vietinių laikraščių numeriai.

Akomponuojant gitara buvo sugiedota Tautiška giesmė bei Klaipėdoje gyvenusio Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Jurgio Zauerveino 1879 m. parašytas, neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu laikomas „Lietuviais esame mes gimę“.

Šventės dalyvius tradiciniu lietuvininkų šiupiniu ir kafija vaišino pasieniečiai, o renginio pabaigoje norintieji dalyvavo nemokamoje KNNPD Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Snieguolės Kerpienės ekskursijoje „Po Smiltynės praeitį“ ekskursijoje.

Svarstoma, kad kitas paminklinis medelis Smiltynėje bus sodinamas 2025 m.: tada sukaks lygiai 500 metų, kai pirmą kartą (1525 m.) rašytiniuose šaltiniuose paminėta vietovei pavadinimą davusi Smėlio karčema, kuri vokiškai vadinta Sandkrug (tai yra ir Smiltynės pavadinimas).

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder