Socialiniuose tinkluose – kosminė mažeikiškio sąskaita už šildymą: „Žiemą saulės elektrinių vertė – nulinė“

Kitame panašaus dydžio name šildė tik vos vos – patalpose palaikė 12 laipsnių šilumą. „Vis tiek gavome 1755 eurų sąskaitą. Jei ir čia būtume palaikę 22 laipsnių šilumą, sąskaita būtų dar kokių tūkstančiu eurų didesnė, gal siektų ir visus 3 tūkst. eurų“, – kalbėjo mažeikiškis.

Jo namas, už kurį gavo daugiau nei 2,6 tūkst. eurų sąskaitą – apšiltintas, įrengtas rekuperatorius, grindinis šildymas. Kitas taip pat apšiltintas, jame įrengtas naujas katilas.

„Šilumos siurbliai efektyvūs iki 5 laipsnių šalčio. Jeigu temperatūra nukrenta žemiau, įsijungia tenai, kurie elektros sunaudoja 2 ar net 4 kartus daugiau.

Dėl didžiulės rusų atakos Kyjive kone 6 tūkst. pastatų liko be šildymo: žmonės glaudžiasi metro

Turime vadinamąjį „net billing“ (gaminančių vartotojų grynasis atsiskaitymas – red. past.) planą, bet neturime kaupiklių.

Tik naujos saulės elektrinės gali pasirinkti kaupimo galimybę. Reikės ateityje statyti kaupiklius“, – pasakojo namų su oras–vanduo šilumos siurbliais šeimininkas.

Jis kategoriškas: žiemą saulės elektrinės jokios naudos neatneša.

„Su „net billing“ planu turime didžiulį saulės elektrinių kiekį – 400 kilovatų. Iš viso turime 11 saulės elektrinių, bet žiemą jos nieko neprikaupia — jų vertė nulinė, todėl šilumos siurbliams būtini kaupikliai, – pasakojo Saulius. –

Gruodį už elektrą mokėjome apie 1,1 tūkst. eurų, kai dabar ji – daugiau nei dvigubai didesnė. Šiam namui esame nukreipę devynias saulės elektrines – beveik 220 kilovatų, bet jos neatneša jokios naudo: pagamino gal 200 kilovatų, tačiau kas tie du šimtai, kai sunaudojame 8 tūkst. kilovatų.“

Anksčiau, kaip teigė pašnekovas, galvojo apie geoterminį šildymą. Anot Sauliaus, jis gal būtų pigesnis eksploatuojant, bet skaičiuojama, kad paprastas geoterminis šildymas tinka iki maždaug 200 kv. m namui.

Mažeikiečio atveju, kai namas 420 kv. m, jau reikia giluminio geoterminio, o toks kainuoja nuo 40 iki 50 tūkst. eurų.

Vilniaus rajone gyvenanti Rūta 80 kv. m namui taip pat naudoja oras-vanduo šilumos siurblį, dalį sunaudotos elektros energijos kompensuoja saulės elektrinė.

„Sąskaita už elektrą – 647 eurai, kai gruodį buvo 300 eurų. Mane užmušė šita sąskaita – tikėjausi 400, bet ne 150 eurų daugiau...

O dar reikia mokėti ir 60 eurų už saulės elektrinės, kuri per sausį pagamino vos 71 kilovatvalandę, nuomą“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo Rūta, kuri šildymui, karštam vandeniui, vėdinimui ir kitoms buities reikmėms sunaudojo 2154 kWh.

Praėjusią savaitę naujienų portalas Lrytas rašė apie tai, kad gyventojai pradeda gauti sąskaitas už šildymą, kurios šaltą sausį, palyginus su pernai metų gruodžiu, juntamai išsipūtė.

Labiausiai didėjo mažiausiose savivaldybėse

Smarkiai išaugus gyventojų šildymo sąskaitoms už sausio mėnesį, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad jos labiausiai didėjo mažiausiose šalies savivaldybėse, skelbė ELTA.

„Didžiausios šilumos kainos ir atitinkamai šildymo sąskaitos bus tose mažosiose savivaldybėse, kur šilumos kaina yra apie du kartus didesnė negu didžiuosese arba vidutinio dydžio miestuose – Biržai, Kelmė, Lazdijai, Kazlų Rūda“, – LRT radijui vasario 9 d. sakė jis.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausį šildymo sąskaitos didžiausios buvo Kaune, vasarį jos augs dar labiau, rašo naujienų agentūra „Elta“.

V. Lukoševičiaus teigimu, mažiausios šildymo sąskaitos tarp didžiųjų miestų mažiausios buvo Šiauliuose, kas susiję su žemesnėmis šilumos kainomis, o ne su nežymiais temperatūros skirtumais tarp miestų.

Jis taip pat kartojo, kad šildymo kainas labiausiai didina išaugęs energijos suvartojimas, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo sausio taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

„Kaip ir prognozavom, čia natūrali fizika veikia – dėl temperatūrų kritimo, kuris lyginant su praėjusių metų sausiu arba su gruodžiu lėmė apie 60–70 proc. didesnį šilumos suvartojimą, tas tiesiog atsispindi ir šildymo sąskaitose“, – teigė V. Lukoševičius.

Komentuodama augančias gyventojų išlaidas šildymui, premjerė Inga Ruginienė teigė, kad gyventojai gali naudotis valstybės kompensacijomis.

VERT sausio viduryje jau skelbė, kad šio mėnesio sąskaitas augins panaikinta lengvata ir šaltesni orai.

Skaičiuota, kad naujos statybos 60 kv. metrų ploto bute šildymo sąskaita už sausį gali siekti apie 70 eurų, tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose – apie 113 eurų, o nerenovuotuose senos statybos namuose – apie 187 eurus.

Vien dėl PVM lengvatos panaikinimo sąskaitų augimas vidutiniškai prognozuotas dar 8–22 eurais, priklausomai nuo būsto ir šilumos suvartojimo.