Sočiau gyvens ir bedarbiai

Sotesnį duonos kąsnį šiemet darbo neturintiems šalies piliečiams garantuos pokyčiai, susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu bei vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu.

Nuo jų priklauso dalies Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) išmokų ir įmokų dydžiai.

Susijusi su MMA

„Sodros“ teigimu, nedarbo išmokos šiais metais auga dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintamoji ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA.

Pastovioji nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

Šiais metais MMA Lietuvoje padidėjo iki 924 eurų, tad pastovioji nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro.

Praėjusiais metais ji siekė 195,47 euro.

Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį. Ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

Pasak „Sodros“ specialistų, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje šių metų sausį, pastovioji jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintamoji dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2021 metų birželio pradžios iki 2023 metų lapkričio pabaigos.

Nedarbo išmoka yra mokama devynis mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi.

Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc., o septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

"Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų.

Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 525 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio - 463 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius - 401 euro išmoką„, - teigia “Sodra".

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU), galiojusiu šalyje užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2024 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1167,03 euro.

Norint gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.

Ši išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.

Nedirbančiųjų daugėja

Šių metų sausio 1 d. šalyje užregistruoti 162 046 bedarbiai - 7,8 proc. arba 11,7 tūkst. asmenų daugiau nei prieš mėnesį.

Iš jų 82 597 yra vyrai ir 79 449 moterys. 31 792 bedarbiai dar nebuvo sulaukę 29 metų, 62 838 - perkopę 50 metų amžiaus slenkstį.

Tarp visų darbo neturinčių asmenų 11 828 turi negalią. 32 050 bedarbių yra ilgalaikiai.

Palyginti su situacija prieš metus, Užimtumo tarnyboje klientų skaičius išaugo 5,9 tūkst. arba 3,8 proc.

Lietuvoje registruotas nedarbas metų pradžioje siekė 9,1 proc. Tai 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 0,2 proc. punkto didesnis nei prieš metus.

„Gruodį registruoto nedarbo rodiklio augimą lėmė mažėjantis klientų įsidarbinimas ir didėjantis grįžusių asmenų iš laikino užimtumo priemonių skaičius. Visgi teigiama tendencija išliko - naujų klientų įregistruota mažiau“, - sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Anot J. Zemblytės, nors gruodį registruoto nedarbo didėjimas yra įprastas reiškinys, pastarąjį mėnesį jis buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus.

Registruoto nedarbo rodikliai praėjusiųjų metų pabaigoje augo visose šalies savivaldybėse.

Darbo rinkai besirengiančio asmens statusu tarnyboje registruota 24,3 tūkst. asmenų - 11,3 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.

Palyginti su gruodžio 1 d., šio statuso asmenų sumažėjo nežymiai - 0,2 proc.

Praėjusiųjų metų gruodžio mėnesį darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 8,4 tūkst. laisvų darbo vietų - mažiausiai 2023-iaisiais metais.

2024 m. sausio 1 d. šalyje dirbančiųjų buvo 1,45 mln. - 14 tūkst. asmenų (1 proc.) mažiau nei gruodžio 1 d., bet 15 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Gruodį dirbančiųjų labiausiai sumažėjo statybos, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose.

Mažiau nei bendras vidurkis

Klaipėdos apskrityje 2024-ųjų pradžioje registruotas nedarbas siekė lygiai 8 procentus.

Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravę 16 546 bedarbiai, o darbo ieškojo 20 812 žmonių.

Per pastarąjį gruodžio mėnesį apskrityje užregistruoti 3006 darbo ieškantys asmenys ir 2679 bedarbiai.

Per praėjusius metus apskrityje pavyko įdarbinti 24 871 bedarbį.

Savivaldybių pagalba

Užimtumo tarnybos teigimu, specialios programos šiemet suteiks papildomų galimybių pažeidžiamiems asmenims, kurie ilgą laiką negali susirasti darbo arba apskritai nepageidauja dirbti.

Į tarnybos kvietimus pastaraisiais metais atsiliepė daugelis šalies savivaldybių, aktyviai įsitraukusių teikiant paslaugas kompleksinių kliūčių turintiems žmonėms.

2022-aisiais tokias paslaugas siūlė 40 savivaldybių, o pernai - jau 56.

2023-iaisiais specialiose programose pradėjo dalyvauti 5,4 tūkst. žmonių, daugiausiai - darbo rinkai besirengiantys asmenys. Šių programų esmė - psichologų, teisininkų arba socialinių darbuotojų paslaugos, laikinas užimtumas.

"Taikomos vienodos praktikos savivaldybėse padeda spręsti problemas, su kuriomis susiduria ilgai nedirbantys ar nenorintys dirbti klientai.

Kiekviename rajone paslaugų prieinamumas skiriasi, galimybės dar nevienodos, tačiau visur teikiama tikslinė pagalba", - pabrėžė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento direktorės pareigas laikinai einanti Vaida Kamandulienė.

Suteikus įvairias kompleksines paslaugas, daugiau nei 4 tūkst. besirengiančių darbo rinkai asmenų 2023 metais suteiktas bedarbio statusas ir jie pradėjo darbo paieškas, 1,7 tūkst. asmenų padėta įsidarbinti, dar 50 pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą.

2024 metais numatyta 6,5 tūkst. asmenų įtraukti į užimtumo didinimo programas.

Dalis bedarbių vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą arba dirba nelegaliai.

Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką.

Šiose programose bedarbiai mokomi krizių valdymo, sveikos gyvensenos, finansinio ir kompiuterinio raštingumo, taikoma priklausomybių prevencija.

Teikiamos teisininko konsultacijos, psichologo, karjeros konsultanto, pavėžėjimo ir kitos socialinės paslaugos, krizių įveikimo specialistų pagalba.

Daugeliui atkurti įgūdžius ar išspręsti įsidarbinimui trukdančias kitas problemas užtenka kur kas trumpesnio laiko. Tiems, kuriems sekasi sunkiau, pagalba yra teikiama, kol ji yra reikalinga, todėl aktualu paslaugų teikimo tęstinumas ir pagalba po įsidarbinimo.

„Pažanga matuojama ne tik integracija į darbo rinką. Ilgą laiką nedirbę ir žema motyvacija pasižymėję žmonės šių priemonių dėka sustiprėja emociškai bei psichologiškai, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, domisi darbo galimybėmis, pripažįsta savo problemas“, - sakė V. Kamandulienė.