Tokios lysvės – tarsi daugiasluoksnis pyragas. Į jas klojamos įvairios organinės liekanos šildo dirvą ir skatina augalų vystymąsi, tarnauja kaip maisto medžiagų šaltinis bei leidžia sulaukti derliaus anksčiau. Augalai šiltlysvėse rečiau nukenčia nuo oro temperatūros svyravimų, piktžolių, infekcijų ar vertingų elementų trūkumo.
Tiesa, taip dažniausiai auginamos smulkios daržovės ir žalumynai – na, dar braškės, tačiau tas būdas neabejotinai patiks ir avietėms. Ypač remontantinėms, kurioms uogas sunokinti reikia daugiau laiko. Svarbu iš anksto žinoti, kad kokybiškos šiltlysvės įrengimas – gana daug darbo reikalaujantis procesas. Be to, organinėse liekanose, kurių jas prikimšite, gali užsiveisti graužikų, todėl verta iš anksto pagalvoti apie apsaugą. Tačiau tai, ko gero, ir visi trūkumai.
Trys ir trys
Nors geriausia šiltlysves įrengti rudenį – rugsėjį arba spalį, galima ir pavasarį, kai jau įšyla dirva. Jei tokią lysvę paruošėte praėjusį sezoną, bet dar neišsirinkote, kokius augalus sodinti, patartume rimtai apsvarstyti aviečių kandidatūrą. Pagrindiniai aviečių auginimo šiltlysvėse principai tėra trys.
• Vieta. Šiltlysves reikėtų įrengti saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo stiprių vėjų ir skersvėjų.
• Sėjomaina. Jeigu ketinate naudoti jau turimą lysvę, žinokite, kad bet kokia netiks – viskas priklausys nuo to, kas joje iki tol augo. Geriausi pirmtakai avietėms – ankštinės ir moliūginės kultūros, javai bei kryžmažiedžiai sideratai. Po braškių ar bulvinių šeimos daržovių aviečių sodinti nerekomenduojama.
• Pagrindas. Šiltlysvės apatinį sluoksnį turi sudaryti mediena – šakos, skiedros, drožlės ir pan. Tik ji užtikrins kokybišką ventiliaciją, labai reikalingą augalų šaknims ir dirvožemio mikroflorai. Lysvėms užpildyti tiks pačios įvairiausios augalų liekanos: smulkios šakelės, lapai, žolės, antžeminės daržovių dalys, popierius (bet ne laikraščiai!), maisto atliekos ir kt.
Populiariausios šiltlysvių rūšys irgi yra trys
Pakeltos. Jas žino visi daržininkai ir dauguma net turi įsirengę. Tai paprasti rėmai, pripildyti organinių medžiagų, maisto atliekų, derlingos žemės. Pakeltos lysvės įšyla greičiausiai iš visų tokio tipo lysvių.
Tranšėjinės.Darže tiesiog iškasamas griovys ir į jį sluoksniais klojama organika, ant šios beriamas maistingas dirvožemis. Šių lysvių privalumas – jų nebūtina dažnai laistyti.
Pyliminės. Supilta vaga su iškilimu per vidurį, žemėjančiais kraštais ir organinių atliekų sluoksniais viduje ir yra pyliminės lysvės pavyzdys. Jos turi išties didelį privalumą: telpa daug daugiau augalų, pavyzdžiui, aviečių krūmų.
Avietynas pakeltose lysvės
Kaip jau žinote, pakelta šiltlysvė – tai rėmas iš lentų ar kitokios medžiagos, sluoksniais pripildytas organinių medžiagų.
Avietėms skirtų pakeltų šiltlysvių aukštis turėtų būti maždaug 40 cm, plotis – 60–100 cm. Tik ilgis priklauso nuo jūsų norų ir galimybių. Lysvei pasirinktą vietą pirmiausia išvalykite – išraukite piktžoles, tik tada statykite rėmus. Jei konstrukcijai naudojama mediena, ją būtinai reikia apdoroti priemonėmis nuo puvimo. Kitas variantas – dėžės sieneles iš vidaus iškloti plėvele arba geotekstile. Ji, be kita ko, dar ir saugos lysvės turinį, kad šis greitai neperdžiūtų. Sumontavus karkasą, lysvės dugne tiesiamas tankus tinklas, saugosiantis ją ir čia augančias kultūras nuo graužikų ir kurmių. O tada pakeltos lysvės užpildomos tokia tvarka:
1. Drenažo sluoksnis: šakos, žievė, drožlės ir kt. Storis – apie 10 cm.
2. Smulkinta mediena.
3. Organikos sluoksnis: lapai, žolė, šienas ir kt. Jei norite, papildomai galite pridėti mineralinių trąšų, pavyzdžiui, 30–40 g kalio sulfato, 50–60 g superfosfato arba pirktinių trąšų uogakrūmiams.
4. Derlingas dirvožemis. Sluoksnio storis turi būti ne plonesnis kaip 15 cm. Užpildytą lysvę reikia palaistyti švariu šiltu vandeniu, uždengti tamsia plėvele ir palikti 2–3 dienoms, kad sluoksniai susigulėtų.
Avietynas tranšėjinėse lysvėse
Svarbiausias tokių šiltlysvių privalumas – jas reikia laistyti rečiau nei pakeltas lysves.
Įrengiant tranšėjinę lysvę, iškasamas 40–70 cm gylio ir 60–100 cm pločio griovys. Jo dugne tiesiamas – dėl jau aptartų priežasčių – tinklas. Tada klojami užpildo sluoksniai:
1. Drenažas: šakos, malkos, kitos stambios medienos atliekos.
2. Lapai arba nupjauta žolė. Storis – apie 5 cm.
3. Įvairios organinės atliekos. Sluoksnio storis – maždaug 15 cm.
4. Dar vienas lapų sluoksnis.
5. Dirvožemis su kompostu. Sluoksnio storis – 10–15 cm. Kad pagreitintumėte organinių medžiagų skaidymąsi, patartina naudoti skatinančius preparatus su naudingaisiais mikroorganizmais. Galiausiai paruoštą lysvę palaistykite ir uždenkite plėvele. Kai dirvožemis susigulės, tereiks užberti dar žemės ir pasodinti aviečių sodinukus.
Avietynas ant pylimo
Iš esmės, pyliminės lysvės yra tas pats, kas komposto krūva, tad nenuostabu, jog ant jų viskas auga itin entuziastingai. Ruošdami vietą tokiai šiltlysvei, pirmiausia pažymėkite reikiamo ilgio ir maždaug 150–170 cm pločio sklypo ruožą. Tada iškaskite 20 cm gylio duobė, jos dugne patieskite tinklą nuo graužikų, o išilgai vidurio linijos pradėkite formuoti pylimą: iš įvairių medienos atliekų, augalų liekanų bei lapų. Ant viršaus klokite sluoksnį iš šakų, žabų, tvirtų augalų stiebų. Per visą griovio ilgį prie jo kraštų, taip pat galuose palikite po keliasdešimt centimetrų. Ir pradėkite kloti likusius sluoksnius tokia tvarka:
1. Augalų liekanos, antžeminės daržovių dalys, mėšlas, saulėje pavytintos piktžolės. Sluoksnio storis – apie 15 cm.
2. Kompostas, durpės, lapai, šiaudai. Storis – 10 cm.
3. Derlingas dirvožemis, kompostas. Sluoksnio storis – 15–20 cm. Baigę paruošiamuosius darbus, visus šiltlysvės sluoksnius sudrėkinkite.
Kaip sodinti ir prižiūrėti
Optimalus atstumas tarp aviečių sodinukų šiltlysvėse turėtų būti 30–50 cm. O jų dydis ir gylis toks, kad krūmų šaknys laisvai tilptų. Sodinukų šaknies kaklelį galima sodinti 2–3 cm gylyje arba palikti dirvos lygyje. Pasodintus aviečių krūmus būtina palaistyti ir mulčiuoti žole, šiaudais, skiedromis arba kompostu. Tolesnė aviečių priežiūra reikalauja reguliaraus laistymo.
Tai ypač aktualu pakeltoms ir pyliminėms šiltlysvėms, kuriose žemė išdžiūsta greičiau. Todėl vertėtų apsvarstyti galimybę įrengti lašelinio laistymo sistemą, kad vanduo būtų tiekiamas tikslingai kiekvienam krūmui. Šiltlysvėse auginamų aviečių paprastai nereikia dažnai tręšti, tačiau būtina stebėti krūmų būklę. Pastebėjus maistingų medžiagų trūkumo požymius, skubiai juos kompensuoti.
Kad avietes būtų patogu prižiūrėti, patariama įrengti T arba V formos atramas, prie kurių augalai pririšami. Ir, žinoma, nereikėtų pamiršti reguliariai profilaktiškai purkšti uogyną nuo ligų bei kenkėjų ir laiku genėti. Jeigu prognozuojama besniegė žiema, avietes patartina gausiai mulčiuoti organika, uždengti kokia nors neaustine medžiaga (agrodanga) ir ant viršaus dar užmesti spygliuočių šakų.
Pavasarį šiltlysvės atiduoda šilumą augalų šaknims ir taip skatina spartų jų augimą. Vasarą jos maitina krūmus visu naudingųjų elementų rinkiniu ir sukuria palankų mikroklimatą normaliam vystymuisi. Toks auginimo būdas leidžia gauti ankstyvesnį derlių ir priskinti daugiau uogų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą