Cameraria ohridalla - taip kaštoninė keršakandė skamba mokslinėje literatūroje. Vabzdys kilęs iš Makedonijos ir pirmą kartą aprašytas 1985 metais bei yra priskiriamas keršųjų kandelių šeimai, viena iš drugių rūšių. Drąsiai galima teigti, kad nėra Europoje valstybės, kurioje auga kaštonai ir kurioje šis vabalas nebūtų paplitęs.
Kuo šis vabzdys yra pavojingas?
Pradėkim nuo to, kad šios kandžių lervos minta kaštonų lapais, todėl medžių lapai ne tik praranda savo spalvą, bet ir gyvybingumą. Keršakandžių lervos kaip fantastiniame filme ,,Svetimas" įsigraužia į kaštonų lapus ir pradeda maitintis jais iš vidaus. Taip sukeldami medžio lapų rudimą ir džiūvimą, dėl to medžių lapai pradeda anksčiau laiko kristi, silpnindami medį, mažindami atsparumą ligoms, ką jau kalbėti apie dekoratyvinį medžio vaizdą.
Kaip kovojama su keršakande?
Lietuvoje skraidančias karšakandes galima pamatyti nuo balandžio pabaigos ir netgi iki spalio pradžios. Būtent šiuo laikotarpiu yra tinkamiausias laikas statyti feromonų gaudykles ir jas keisti naujomis kas 6 savaites.
Pavyzdys, Vilniuje nuo 2022 m. iki 2024 m. yra pastatyta 5425 vienetai feromonų gaudyklių (2022 m. - 1671 vnt., 2023 m. - 1873 vnt., 2024 m. - 1881 vnt.).
Feromoninio gaudyklių masalo principas yra labai paprastas. Kuomet vabzdžiai pradeda skraidyti, feromoninės gaudyklės privilioja vabzdžių patinėlius. Patekę patinėliai į gaudyklę niekaip negali ištrūkti, taip gamtoje likusios patelės lieka neapvaisintos ir taip mažinama jų populiacija.
Kitas, mechaniškesnis kovos būdas, atėjus rudeniui - nukritusių lapų surinkimas ir sunaikinimas. Taip yra mažinamas keršakandžių kiaušinėlių kiekis, sumažinant jų populiaciją kitais metais.
Brangiausias ir aplinkai kenksmingiausias būdas yra insekticidų naudojimas (lot. insectum - vabzdys + caedo - žudau), jie yra gaminami granulių, tablečių, miltelių, koncentruotų emulsijų pavidalu, tačiau jų naudojimas gali būti kenksmingas žmogui ir gyvūnams, patekus į organizmą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą