Ugniažolė darže – ne tik piktžolė: kaip atpažinti dirvos problemas ir jas spręsti?

Galbūt net neįtarėte, su kuo gali būti susijęs ugniažolių atsiradimas sode. Kai kur daržuose galima pastebėti, kaip lysvėse, kur dar neseniai viskas buvo švaru ir gražu, staiga pradeda vešliai augti didžioji ugniažolė – ryškiai žalias augalas su geltonais žiedais. Ji greitai užgrobia uogakrūmių bei daržovių teritoriją, todėl atrodo, kad kiti sodiniai silpsta.

Ką reiškia, jei sklype auga ugniažolė

Daugelis mano, kad ugniažolių problema yra tik ta, kad jos pasisavina vandenį ir maistą iš kitų augalų. Tai tiesa – bet kuri piktžolė yra kultūrinių augalų konkurentė. Tačiau dažnai ugniažolių augimo priežastis slypi dirvožemio būklėje, o tai gali signalizuoti apie ne mažiau svarbią problemą.

Patyrusiems sodininkams svarbu žinoti ne tik tai, kaip ir kada sėti kultūras bei kaip jas prižiūrėti, bet ir kokia yra dirva. Jei auga ugniažolė, žemė tikriausiai yra rūgšti. Kai rūgštingumas pagal pH skalę tampa mažesnis nei norma daugumai kultūrų (maždaug pH 6–7), šaknys pradeda blogiau įsisavinti naudingąsias medžiagas. Dėl to braškės, daržovės ir uogos auga lėčiau, mažėja derlingumas, o vaisių kokybė prastėja.

Tokiu atveju ugniažolių plitimas yra priežastis susimąstyti apie grunto kokybę. Beje, užuomina gali būti ir kiti šalia augantys augalai: dirvinis asiūklis, daržinė žliūgė ir varputis dažnai auga labai rūgščiuose sklypuose, o didžioji dilgėlė ir baltasis dobilas – silpnai rūgščiuose.

Kaip atsikratyti ugniažolių sklype

Net jei žinote, kokioje dirvoje auga ugniažolė ir ką jos plitimas reiškia jūsų daržui, neskubėkite griebtis ravėjimo. Pirmiausia tikslumo dėlei geriau patikrinti dirvos rūgštingumą ir bandyti jį ištaisyti.

Patikrinti gruntą galima naudojant lakmuso juosteles, kurios nebrangiai parduodamos internete. Tam paimkite dirvožemio mėginį, sumaišykite jį su distiliuotu vandeniu santykiu 1:5, palikite nusistovėti 30 minučių ir nukoškite vandenį per marlę. 

Kelioms sekundėms įmerkite lakmuso juostelę į gautą tirpalą ir palyginkite juostelės spalvą su skale: raudona ir oranžinė spalva reiškia, kad žemė rūgšti, geltona – silpnai rūgšti, žalia – neutrali, mėlyna – šarminė.

Jei rodikliai rodo didelį rūgštingumą, dar ne viskas prarasta – žemę galima normalizuoti. Dažniausiai tam naudojamos kalkinės trąšos, pavyzdžiui, dolomitmilčiai: jie ne tik mažina rūgštingumą, bet ir praturtina žemę kalciu bei magniu. Juos geriausia berti rudenį, nuėmus derlių, kad per žiemą dirvos būklė susitvarkytų. Paprastai toks apdorojimas kartojamas kas kelerius metus.

Tačiau svarbu prisiminti, kad kai kurioms kultūroms, pavyzdžiui, šilauogėms (Vaccinium corymbosum), reikalinga rūgšti dirva, todėl atsižvelkite į auginamų augalų poreikius.

Kokia ugniažolės nauda darže – kur ji gali praversti

Jei minėtas metodas jums netinka, o sklype ugniažolių daug – ravėjimo, savaime suprantama, niekas neatšaukė. Reguliariai šalindami jų ūglius, apsisaugosite nuo piktžolių išplitimo, ir liks tik vienas neišspręstas klausimas – kur dėti išrautą žalumą?

Nors ugniažolė yra piktžolė, ji gali būti ir naudinga. Pavyzdžiui, nedidelis jos kiekis dedamas į kompostą. Joje yra naudingų medžiagų, kurios kartu su humusu grįžta į dirvą. Tačiau jei jos bus per daug, kompostas taps rūgštus, todėl žolę geriau maišyti su pelenais ar sausomis šakomis.

Taip pat ugniažolių antpilas naudojamas kaip natūrali priemonė nuo vabzdžių. Jame yra medžiagų, kurios atbaido amarus ir kitus kenkėjus. Tačiau naudoti jį reikia atsargiai ir tik profilaktikai.

Šaltinis: unian.net