Statė savivaldybė, o dabar turi perimti privatininkai? Žmonės pikti: „Baseinas buvo pastatytas Palangai ir palangiškiams“

Palangos baseine vyksta vaikų treniruotė. Vandeniu mėgaujasi ir kiti miestiečiai. Tačiau kurorto meras įsitikinęs, kad 2019-asiais atidarytame ir daugiau nei 6 milijonus eurų kainavusiame baseine idilė netrukus gali baigtis. Palangos savivaldybė iš Konkurencijos tarybos gavo laišką, kuriuo neva raginama baseiną perleisti verslininkams, o ne išlaikyti savivaldybės žinioje.

„Baseinas yra biudžetinė įstaiga. Kaip mokykla, kaip darželis, kaip muzikos mokykla. Ir dabar Konkurencijos taryba mus verčia atiduoti verslui biudžetinę įstaigą. Kai mūsų sporto centro auklėtiniai ten sportuoja nemokamai. Kai mūsų senjorai, kai iš visos Lietuvos atvykę žmonės, už prieinamą kainą gali pasinaudoti paslaugom“, – teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Dabartinis baseino valdytojas ir treneriai įsitikinę – jei objektas pereis verslo žinion, kils paslaugų kainos. Tad palangiškiams ir miesto svečiams ten lankytis taps per brangu.

„Vaikai, lankantys Sporto centrą, turi išskirtinę galimybę. Jie lanko plaukimo treniruotes visiškai nemokamai. Treniruotės vyksta 3–5 kartus per savaitę. Priklausomai nuo amžiaus vaikų. Ir visą tai jie gauna nemokamai. Tai kur esi garantuotas, kad turėsi gabų sportininką ir jis galės susimokėti už tas paslaugas?“ – kalba plaukimo trenerė Žydrūnė Budrienė.

„Jei jūs palygintumėt kainas kituose baseinuose, kuriuos valdo verslas, koncesininkai, tai kainos yra gerokai didesnės ir niekas nesiūlo tokių nuolaidų, kokias galime pasiūlyti mes. Tik Palangos baseine pensininkas ar moksleivis gali apsilankyti nuo trijų eurų“, – sako Palangos baseino vadovas Egidijus Palevičius.

Štai verslo valdomame Klaipėdos baseine trijų valandų apsilankymas suaugusiajam kainuoja nuo 7 iki 13 eurų, nepilnamečiams – 6 eurus. Tokių kainų ir bijo Palangos baseino lankytojai:

„Baseinas buvo pastatytas Palangai ir palangiškiams. Tai savivaldybė yra su požiūriu, kad palangiškiams būtų pirmoje eilėje. Po to tik poilsiautojams.“

„Kaina tinkama yra, viskas gerai. – O jei didesnė? – Jei nedaug, tai taip. Jei kažką dar pasiūlytų už tai. O jei daug? – Tai turbūt, kad ne.“

Labai merą užrūstino ir tai, kad iki baseinui atveriant duris jokie verslininkai savo pagalbos net nesiūlė. O kai pastatas baigtas, jau neva veržiasi juo naudotis ir neinvestavę nė cento rinktis pelną.

„Palangos miesto savivaldybė 20 metų neturėjo baseino. Kvietė verslą jį statyti, darė nuolaidas, sakėme, kad taryba yra priėmusi sprendimus atleisti nuo žemės mokesčio, nuo turto mokesčio penkiems metam. Statykite, ateikite, mes būsim laimingi. Bet 20 metų neatsirado verslo, kuris pastatytų Palangoje baseiną“, – tvirtina Š. Vaitkus.

Tyrimą dėl Palangos baseino valdymo Konkurencijos taryba iš tiesų yra pradėjusi. Esą reikia išsiaiškinti, kas yra geresnis baseino valdytojas – savivaldybė ar verslininkai. O neišgirdus šių pasiūlymų tokių išvadų padaryti negalima, tad pažeidžiama konkurencija.

„Jeigu mes norime nusipirkti paslaugą arba prekę, mes geriausia tai padarome, kai turime galimybę pasirinkti. Iš kelių alternatyvų. Turime išsiaiškinti, kas galėtų tokią paslaugą teikti. Tai šiuo atveju savivaldybė to net nepadarė, net neketino to padaryti“, – teigia Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Tiesa, Konkurencijos tarybos atstovai aiškina, kad joks sprendimas dar net nepriimtas. O žiniasklaidai komentarus dalijantis meras taip bando gauti jam palankias išvadas ir daro spaudimą.

„Tarsi taip bandoma daryti viešą spaudimą Konkurencijos tarybai dar prieš jai priimant jai sprendimą“, – sako Š. Keserauskas.

Tačiau Palangos meras laikosi savo. Maža to, jis į spaudos konferenciją sukvietė ir kitų miestų merus, kad šie pasidalintų savo patirtimi, kas nutinka verslui perėmus savivaldybės turtą.

„Kaltas liks dėl lietaus, dėl saulės ir visų kitų dalykų tik savivaldybės meras. Taip yra visada. Mes smulkių pavyzdžių turime, kada mes nuomavome kavines viešo aukciono būdu. Ir ką? Du metus iš eilės viduryje vasaros paslauga būdavo nutraukiama, elektros sąskaitos paliktos savivaldybės įstaigoms ir įmonėms. Apsimokam ir vėl sukam ratu“, – kalba Neringos meras Darius Jasaitis.

Šiaulių meras dar kategoriškesnis. Sako, Lietuvos įstatymai tokie, kad konkursuose valdyti savivaldybės turtą gali dalyvauti bet kas. Taip esą nutiko ir su Šiaulių arena.

„Mes teisme turim rezultatą, kad į šitą mūsų procedūrą jau gali ateiti dalyvis, kuris yra su visiška nuline patirtimi. Na, tarkim, jūs įkūrėt įmonę, jūs neturit nė buhalterio, nieko, arba turit, bet kažkaip sugebat neturėti jokių išlaidų. Nulis pajamų, nulis išlaidų ir toks dalyvis tampa tinkamu ir mes turim tęsti procedūras“, – teigia Šiaulių meras Artūras Visockas

Pasak Kretingos rajono mero, verslui labai palanku perimti jau paruoštus objektus. Štai ir dar tik statomu sporto ir sveikatingumo centru jau domisi ne viena įmonė.

„Va čia ir yra įdomiausia situacija, kai mes raginam koncesininką diskusijoj – tai gal jūs norite prisidėti, pabaigti mūsų sporto kompleksą, užbaigimą padaryti? Deja, ne. Jie nori ateiti jau „ant gatavo“ produkto, kai objektas yra priduodamas ir pasirinkti tik valdymo modelį“, – tvirtina Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Palanga rengia ir baseino išsaugojimo savivaldybei paramos akcijas. Organizatoriai tikina jau surinkę 5000 tokį norą išreiškusių žmonių parašų, kuriuos įteiks Lietuvos prezidentui. O pats Palangos meras net žada bylinėtis.