Absurdo teatras: rajonų ligoninės įspėja apie bankrotą ir paslaugų ribojimą
„Tai absurdas“, – vieningai sako medikų bendruomenė, įspėdama, kad nukentės ne kas kitas, o pacientai.
Pagrindinis nesutarimų šaltinis – algos ir infliacija
Didžiausia įtampa kyla dėl disproporcijos tarp pajamų ir būtinųjų išlaidų augimo.
Kaišiadorių sveikatos centras: Direktorius Linas Vitkus pabrėžia, kad sutartinė suma didėja tik 1,5 %, kai tuo tarpu minimali alga šoktelėjo 12 %. „Mes darbuotojų atlyginimams pritrūksime pinigų“, – sako jis.
Šakių ligoninė: Vadovas Ignas Sadauskas teigia, kad jų sutartinė suma šiemet net 2 % mažesnė nei praėjusiais metais.
Kretingos ligoninė: Nors formaliai suma didėja 4,7 %, tai nepadengia net medikų algų kėlimo įsipareigojimų.
Nelogiškos kvotos ir „baudžiava“
Ligoninių vadovai stebisi VLK pateiktais skaičiavimais, kurie prasilenkia su realybe:
Kretingos pavyzdys: Ligoninei nurodyta 200 % padidinti paliatyviosios slaugos apimtis, nors įstaiga turi tik 3 lovas, kurios ir taip visada užpildytos. „Jas dviaukštes statyti?“ – ironizuoja vadovas Romaldas Sakalauskas.
Ligoninei pateiktas sutarties projektas administracijos netenkina
Kretingos ligoninės administraciją sutarčių projektai irgi nuvylė – numatytos sumos nepadengia realių paslaugų apimčių, augančių ligoninių išlaidų, daugiausia tenkančių darbo užmokesčiui.
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas tikino, kad jų ligoninei pateiktas sutarties projektas administracijos netenkina, nes neatsižvelgta į praėjusių metų realius paslaugų kiekius.
„Praėjusiais metais mes paslaugų apimtis beveik 0,5 milijono eurų viršijom, apmokėjimo negavom, vadinasi, labdarą Lietuvos pacientams padarėm, bet šiame projekte į tai nėra atsižvelgta ir ta suma vėl lieka už borto.
Ir vėl kaip kiekvienais metais reikės eiti ranką ištiesus – gal apmokės, gal neapmokės“, – piktinosi Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.
Jis pridūrė, kad nors bendra sutarties suma formaliai didėja 4,7 proc., realiai šis augimas nepadengia būtinų išlaidų, kurių nemažai teks atriekti dėl kylančių algų medikams.
Kartu R. Sakalauskas baksnojo į nelogiškas kvotas: pavyzdžiui, Kretingos ligoninei 200 proc. padidintos paliatyviosios slaugos apimtys, o lovų ten kaip buvo trys, taip ir liko ir jos visus metus būna užpildytos.
„Kaip galima, turint tris lovas, padaryti, kad jos dirbtų 200 procentų efektyviau? Jas dviaukštes statyt?“ – ironizavo vadovas.
Ligoninės piktinasi, kad suteikus daugiau paslaugų nei numatyta, jos apmokamos tik dalinai (30–70 %), nors gydyti paciento atsisakyti negalima.
VLK pozicija: stebuklų nebus
Valstybinės ligonių kasos direktorius
- Savaitgalį išsiuntėme šių metų sutarčių projektus gydymo įstaigoms. Iš 733 įstaigų šiandien esame sutartis jau pasirašę daugiau nei su 300.
Kol kas liko nepasirašytos sudėtingesnės sutartys didesnėms sumoms, iš šių gydymo įstaigų laukiame argumentuotų komentarų, kaip sutartis jos norėtų koreguoti.
Visos sutartinės sumos šiemet kilo apie 4 procentus.
Mes pasilikome nedidelę dalį PSDF lėšų naujų paslaugų plėtrai ir deryboms su gydymo įstaigomis.
Per derybas sutartinė suma gali kilti ne daugiau nei 1-2 proc., atsižvelgiant į įstaigų pagrįstus poreikius.
Dėl lėšų poreikio – kokį PSDF biudžetą turime, tokį ir išskirstome, stebuklingų dalykų čia nėra, nes fondas ne begalinis ir priklauso nuo surenkamų pajamų.
Paslaugų įkainius indeksavome gruodį, atsižvelgdami į medikų atlyginimų augimą ir infliaciją.
Poreikio dramatiškai didinti paslaugų skaičiaus pacientams niekur nėra, reikia išlaikyti panašias apimtis ir paslaugas teikti gerai.
Atlyginimų didinimas medikams yra visiškai gydymo įstaigų atsakomybė.
Nacionalinės šakos susitarimai atlyginimų kilimui turi labai menką reikšmę, nes numatytas minimalaus fiksuotos dalies atlyginimo kilimas, gydytojams tai sudaro 2600 eurų prieš mokesčius, bet tokio atlyginimo nė vienas gydytojas negauna.
Vidutinė gydytojo alga Lietuvoje prieš mokesčius siekia 5650 eurų.
Tai reiškia, kad gydymo įstaigas mokėti gydytojams didžiulius atlyginimus verčia ne šakos sutartis, o rinka. Ir ateityje daug uždirbančių darbuotojų atlyginimai augs lėčiau.
Kas laukia pacientų?
Jei derybos nebus sėkmingos, rajonų gyventojai gali pajusti tiesiogines pasekmes:
Ilgesnės eilės: Gydymo įstaigos gali būti priverstos dirbti tik pagal griežtas kvotas.
Paslaugų mažinimas: Trūkstant lėšų algoms, gali tekti mažinti skyrių darbo apimtis.
Finansinis nestabilumas: Prognozuojama, kad šiemet dar daugiau ligoninių metus baigs su biudžeto skylėmis.
Gydymo įstaigos turi 10 dienų pateikti pastabas. Iki sutarčių pasirašymo joms bus mokama remiantis praėjusių metų finansavimo modeliu (1/12 metinės sumos per mėnesį).
Šaltinis: Lietuvos sveikata
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą