Ar galima valgyti tik kartą per dieną: kaip tokia dieta veikia organizmą

Garsus amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Bruce'as Springsteenas Londono laikraščiui „The Times“ papasakojo, kaip jam pavyksta išlikti aktyviam, kupinam energijos ir jaunam sulaukus 73 metų. Pasak jo, ryte jis suvalgo nedidelį kiekį vaisių, o po to vakarieniauja.

Ši vieno valgymo per dieną dieta vadinama OMAD (akronimas - „vienas valgymas per dieną“).

Tai kraštutinė protarpinio badavimo forma. Paprastai pertraukiamasis badavimas apima valgymą tam tikrais intervalais, pavyzdžiui, nuo 12 iki 20 valandos, o tada žmogus badauja ir gali gerti tik vandenį.

OMAD dieta žengė dar toliau ir sutrumpino šį valgymo langą iki vienos valandos per dieną.

Tai reiškia, kad visas kalorijas gaunate vienu metu. Kas žinoma apie OMAD ir ar galime tokį maitinimąsi vadinti sveiku?

Ar sveika valgyti vieną kartą per dieną?

Anot nutukimo specialistės daktarės Karolinos Apovian, tokia mityba nėra pati geriausia idėja.

Nors ji save laiko protarpinio badavimo šalininke ir netgi rekomenduoja jį daugeliui savo pacientų, tai daug lengvesnis būdas kontroliuoti, ką valgote, nei skaičiuoti kalorijas ar atsisakyti tam tikrų maisto produktų.

Ji mano, kad OMAD dieta daugumai žmonių gali būti tikra katastrofa.

Jei žmogus bus priverstas valgyti tik vieną valandą per dieną, didžiąją laiko dalį jis bus alkanas.

Be to, tai gali lemti persivalgymą ir išsekimą.

Vienkartinis valgymas netinka sportininkams ir pernelyg aktyviems žmonėms, nes per vieną valgymą sunku gauti visas reikiamas kalorijas.

Kitas ekspertas Markas Mattsonas, kuris yra Johnso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos neurologijos profesorius adjunktas, mano, kad OMAD dietos besilaikantys žmonės greičiausiai valgo ilgiau nei vieną valandą per dieną, bet ištempia ją iki 3-4 valandų.

Dr. Apovianas rekomenduoja valgyti tarp saulėtekio ir saulėlydžio, o tai techniškai yra protarpinio badavimo pagrindas.

Tuo pačiu metu pusryčiams geriausia valgyti ką nors, turinčio daug baltymų, o per pietus ir vakarienę įtraukti tokius maisto produktus kaip daržovės, vaisiai ir neskaldyti grūdai.

Markas Mattsonas pats laikosi vadinamojo protarpinio badavimo. Jis kasdien valgo tik nuo 12 iki 18 val.

Pasak jo, trys valgymai per dieną su užkandžiais prieštarauja tam, kaip evoliucionavo žmonės, nes maisto nebuvo galima gauti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Visos mūsų organizmo ląstelės puikiai prisitaikiusios veikti maisto trūkumo sąlygomis.

Ką moksliniai tyrimai sako apie OMAD

Kiti tyrimai parodė, kad jei žmonės valgys tik vieną kartą per dieną tam tikromis valandomis, jie suvartos mažiau kalorijų. Būtent dėl šio deficito netenkama viršsvorio.

Dr. Markas Mattsonas taip pat atliko savo tyrimus, kurie parodė, kad valgymas vieną kartą per dieną padeda sukelti ląstelinius procesus, kurie mažina uždegimą, gerina cukraus kiekio reguliavimą ir didina šių ląstelių atsparumą stresui.

Vis dėlto verta prisiminti, kad nėra universalaus požiūrio į mitybą. Tai, kas tinka vienam žmogui, gali netikti kitam.