Neringos meras Darius Jasaitis: sezoną atlaikėme tik rezidentų pagalba

- Sėkmingai susiklostė sezonas? Ir kaip tai matuojate?
 
- Sėkmingai. Tai išduoda verslininkų, kurie teikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, šypsenos. 

Taip pat į Kuršių Neriją įvažiavusių automobilių ir į Klaipėdą su greitosios pagalbos automobiliu išvažiavusiųjų skaičius.
 
- Vasarą jums, ko gero, reikalingas, jei ne sraigtasparnis, tai bent jau spec. gydytojų brigados...
 
- Su gydytojų rezidentų pagalba pirminės sveikatos priežiūros centras atidarytas iki dešimtos vakaro. Stengiamės, kad poilsiautojams būtų galimybė padėti net ir visą parą. 

Po greitosios reorganizacijos – katastrofa. Automobilio laukti reikia mažiausiai 45 minutes. 

O dar tiek pat užtrunka nuvažiuoti iki Klaipėdos. Įsivaizduokite, jei nutinka kas nors ekstra – tarkime, moteris gimdo. Bėda! Už tai šeimos prieš gimdymą stengiasi apsigyventi Klaipėdoje. 

Jei anksčiau tai būdavo išimtis, po GMP tarnybos reorganizacijos – taisyklė.

Tiesa, vasarą kaip reikalas atidirba rezidentai. Kai turime tiek daug dviračių takų, daug ir sužeidimų. Per atostogas žmonės visiškai nesisaugo, nesegi šalmų, važiuoja ir eina ten, kur negalima, net autostrada vaikšto. 

Kaip šią kurortų bėdą išspręsti, neįsivaizduoju. Dėl to traumatologais ir greitosiomis, kurių neturime, tampa mūsų rezidentai...
 
- Neringos savivaldybė finansiškai stipri? Turi lėšų paremti sveikatos sektorių?
 
- Savivaldybių biudžetai skaičiuojami pagal gyventojų skaičių, gyventojų pajamų mokestį, plotą. Įsivaizduokite: Vilnius stato kultūros centrą – sostinei su milijardiniu biudžetu tas centras kainuos tiek pat kaip ir Neringoje. 

Vilniui statyti du objektus ir tam surasti trejetą milijonų biudžete yra tas pats, kaip mums surasti tūkstantį eurų. Konkuruoti su didele savivaldybe neišeina.
 
- Tad jaunoms šeimoms Neringoje kurtis nėra patrauklu?
 
- Jaunos šeimos čia kuriasi retai. O ir nėra kur kurtis. Neringa – labai ribota savo užstatymu. Čia nėra butų. Vis dėlto didžiausia problema, su kuria susiduriame, – gydytojų trūkumas. 

Tik problemos mastą reikėtų dauginti iš keturių. Prisišaukti gydytoją be galo sunku. 

Neįsivaizduoju, kas bus, kai Juodkrantėje gyvenanti pensinio amžiaus gydytoja išeis į pensiją. 

Naujosios Akmenės savivaldybė naujai atėjusiam gydytojui įsikurti skiria 60 tūkstančių paketą, Neringoje su tokiu paketu nėra ką veikti. 

Būstui įsigyti reikia minimum 300 tūkstančių, jei išvis jų yra pasiūloje. Odontologui net ir butą buvome davę, bet jis ištvėrė tik keturis mėnesius. 

O važinėti dirbti į Neringą – per toli, krūviai per maži.
 
- Nors ilgai delsėte, vis dėlto paskutiniai šalyje prisijungėte prie sveikatos centro kūrimo. Kas keisis?
 
- Kadangi čia privatininkų neturime, sutarčių pagrindu pasikvietėme kartu veikti didžiąsias Klaipėdos ligonines. 

Su šia naujove turėtų pagreitėti gydymo paslaugų prieinamumas. Pinigų atsisakėme. Dėl dvidešimt šešių tūkstančių, kurie numatyti Neringai, tikrai nenorime penkerius metus rašyti ataskaitų. Laikomės politikos, kad be šimto tūkstančių mums niekur neapsimoka veltis.
 
- PSPC direktorė pasiguodė, kad įstaiga turi 160 tūkstančių minusinį rodiklį. Kas jį lėmė?
 
- Tokį rezultatą turime po visų reorganizacijų. Kaip Klaipėdoje iš trijų gydymo įstaigų padaryta viena krenta į duobę, lygiai taip pat ir mes. 

Meldžiamės, kad viskas būtų gerai. Per ilgą laikotarpį Sveikatos apsaugos ministeriją ir ligonių kasas pavyko įtikinti, kad Neringai dėl visų išvardintų priežasčių turėtų būti skirtas didesnis finansavimas. Buvo vienas vienetas, kur uždengdavo finansavimą. 

Kai to nėra, turime skelbti konkursą, tarkime, maisto atvežimui: septyni kartai per savaitę, triskart per dieną. Tai kainuoja krūva pinigų. 

Tokie ir panašūs dalykai lemia, kad įstaiga kol kas eina minuso link. Panašu, kad Neringos savivaldybei prie PSPC išlaikymo, po visų reorganizacijų papildomai kasmet teks prisidėti dar po 350 tūkstančių eurų.
 
- Vadinasi, apie brangius pirkinius, investicijas į PSPC gerovę neverta nė svajoti...
 
- PSPC pastatas – gražiai sutvarkytas. Jame turime visko, net slaugą. Gražios dvivietės skyriaus palatos su puikiais balkonėliais... Žodžiu, yra visko, ko reikia. 

Norime, kad dvylika turimų lovų visą laiką būtų užimtos šimtu procentu. Už tai džiaugiamės ministerijos įsakymu, kad pacientai su savo krepšeliu gali keliauti po visą Lietuvą, jei turi keturių mėnesių siuntimą slaugai. 

Keturi mėnesiai nekainuoja nieko, o už penktą pacientui reikia sumokėti pačiam. Kartais tenka gulėti labai ilgai... 

Šitiems pacientams, kuriems reikia sumokėti patiems, Neringos miesto taryba yra priėmusi sprendimą, nepaisant to, kur pacientas gyvena, kompensuoti penkiasdešimt procentų sumos už slaugos skyriaus paslaugas: maitintis nuostabiu maistu, grožėtis nuostabia aplinka, gauti puikiausias paslaugas. 

Įsivaizduokite, jei ištisus metus penkios lovos nuolat laisvos – kiek prarandama pinigų? Kiekvieną dieną už vieną lovą įstaiga negauna 2,3 tūkstančio eurų. 

O personalą reikia išlaikyti tokį lyg įstaigoje būtų trisdešimt lovų... Priežasties nerandame, kodėl lovos neužsipildo. Gal artimiesiems brangu čia lankyti?

Dosjė

2004 m. baigė Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetą.

2006 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete baigė edukologijos magistrantūros studijas.

1993-1994 m. VM UAB „EDITA“ žvejas-motoristas.

Nuo 1994-2009 m. VM UAB „EDITA“ direktorius.

1995-1996 m. Kuršių Nerijos nacionalinio parko miškų urėdijos darbininkas-miškininkas.

Nuo 1995 m. Neringos miesto savivaldybės administracijos kasininkas- inspektorius.

2008-2013 m. UAB „ KRATC“ vadybininkas-administratorius.

2006-2008 m;VŠĮ „Pasienio žuvys“ valdybos pirmininkas.

Nuo 2007 m. Neringos savivaldybės tarybos narys.

2017 m. išrinktas Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos nariu.

2017 m. išrinktas Lietuvos kurortų asociacijos prezidentu (dvejų metų kadencijai).