Dėl galvos svaigimo - kaklas nekaltas

(1)

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė Marija Lebedeva papasakojo atvejį, kai 45 metų Ana kreipėsi į gydytoją, dėl epizodiškai svaigstančios galvos.

Pasiteiravus ar moteris turi problemų su kaklu,  Ana pasakė, kad jai dažnai skauda kaklą, ypač po ilgos darbo dienos sėdint prie kompiuterio.

Atlikus kaklo magnetinio rezonanso tyrimą ir pastebėjus kaklo išvaržą, moterį gydytojas nusiuntė reabilitacijai, o nepagerėjus – pas neurochirurgą, kuris pacientei kaklą operavo.

Po ilgo gijimo Ana grįžo į darbą, tačiau galvos svaigimai nesiliovė. Ana kamavosi dar apie metus, kol jai buvo diagnozuota vestibulinė migrena ir paskirti vaistai, kurie svaigimus nutraukė.

Galvos svaigimas įeina į dažniausių nusiskundimų dvidešimtuką. Svaigulį jaučia daugiau nei 50 proc. žmonių, vyresnių nei 65 metai ir yra dažniausias vyresnių nei 75 metų nusiskundimas.

Iš visų priežasčių „cervikogeninis“ (kaklo kilmės)  galvos svaigimas yra vertinamas prieštaringiausiai. Iki šiol nėra nė vieno tyrimo, patvirtinančio šią diagnozę, o apie šimtą metų trunkantys šios ligos įrodinėjimai neatnešė naudos.

Daugumai aprašytų atvejų trūksta objektyvumo, o pacientams, besiskundžiantiems „cervikogeniniu“ svaigimu, paprastai randamos kitos ligos priežastys.

Dažniausiai klaidingai galvos svaigimu dėl kaklo patologijos yra laikomas gerybinis pozicinis paroksizminis vertigo (GPPV), kuriam dėl iš vietos pasislinkusių otolitų būdingas trumpalaikis iki 30 sekundžių pasikartojantis svaigimas, dažniausiai gulantis ar verčiantis ant šono.

Antra iš dažnai pražiūrimų priežasčių – vestibulinė migrena, kuriai būdingas ir kaklo skausmas, ir svaigulys, bet apie ją vis dar per mažai kalbama ir per retai diagnozuojama.

Įdomu tai, kad neurologijos literatūroje „cervikogeninis“ svaigimas minimas retai, tačiau fizioterapijos literatūroje pavyzdžių yra apsčiai, kad be jokių abejonių tokia diagnozė egzistuoja.

Gydytojus ir pacientus dažnai suklaidina sutampantys kaklo skausmo, sukaustymo ir galvos svaigimo simptomai, todėl dalį žmonių su kaklo patologija (net 20 proc. populiacijos) vargina kitos kilmės galvos svaigimas. Vis dėlto dažniausiai šie simptomai yra nesusiję tarpusavyje.

Kadangi beveik visų vestibulinių sutrikimų būklę blogina galvos pasukimas, pacientams, turintiems kaklo skausmus, atrodo, kad svaigimą ir sukelia kaklo patologija. Arba atvirkščiai – atsiradus vestibuliniam sutrikimui vengiama judinti kaklą, laikoma tam tikra priverstinė galvos padėtis, privedanti prie kaklo sustingimo ir skausmo.

Kita dažna priežastis – ortostatinė hipotenzija, kai sėdantis staiga nukrenta kraujospūdis, suklaidina pacientus, kadangi sėdantis išryškėja ir kaklo skausmai, ypač iš ryto.

"Nepamirškime, kad ir tam tikri vaistai, ypač nuo kraujospūdžio, prostatos hiperplazijos gali sukelti svaigulį, todėl ieškant galvos svaigimo priežasčių svarbu išsiaiškinti, kokius medikamentus vartoja pacientai", - atkreipia dėmesį gydytoja otorinolaringologė Marija Lebedeva.

Vis dėlto yra viena kaklo patologija, sukelianti ne tik svaigimą, bet ir pavojų gyvybei, tačiau nereikia nuogąstauti, kadangi ši liga yra itin reta, ir vien tik svaigimu nepasireiškia.

Jei sėdint ir pasukus galvą į vieną pusę staiga ima varginti svaigimas, silpnumas, dvigubas matymas, net įvykę alpimo epizodai jums gali būti rotacinis stuburo arterijos suspaudimo sindromas, kai kaklo slankstelių osteofitai prispaudžia stuburo arteriją ir neleidžia pratekėti kraujui.

Bet, pasak gydytojos M. Lebedevos, ši patologija yra ypač reta, dažniausiai būdinga vyresniems nei 70 metų žmonėms, todėl tikimybė, kad turite GPPV arba vestibulinę migreną yra kokius 1000 kartų didesnė.

Deja, ne tik šiai, bet ir visoms kitoms galvos svaigimo priežastims nustatyti visiškai netinka kaklo kraujagyslių echoskopinis ar magnetinio rezonanso tyrimas, diagnozę patvirtinti galima atliekant apžiūrą.

Atsiradus galvos svaigimui svarbu atskirti svaigimo pobūdį: vertigo – tai aplinkos judėjimo iliuzija, būdinga GPPV (keičiant galvos ir kūno padėtį erdvėje), vestibulinei migrenai (trunka kelias dienas, norisi gulėti ant vieno šono, žmogus turi diagnozuotą migreną), vestibuliniam neuronitui (virusinis vestibulinio nervo uždegimas - stiprus vertigo su vėmimu, negalėjimas paeiti, trunka iki savaitės, kasdien vis gerėja).

Svaigulys – tai apkvaitimo, plaukimo, erdvinės orientacijos sutrikimo jausmas, būdingas taip pat vestibulinei migrenai (trunka iki trijų dienų, yra diagnozuota migrena), vaistų poveikiui, ortostatinei hipotenzijai (sėdantis, stojantis, keliantis), funkciniam  svaigimui (provokuoja buvimas parduotuvėse, gatvėje, šalia judančių objektų, margos aplinkos), psichogeniniam svaigimui (lėtinio streso, distreso, panikos atakų, nerimo sindromo, depresijos pasekmė).

"Žinodami šiuos skirtumus nepaprastai padėsite savo gydytojui diagnozuoti jūsų ligą ir  lengviau rasite kelią į tinkamo specialisto kabinetą", - sako  gyd. otorinolaringologė Marija Lebedeva.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder