Dėl galvos svaigimo vengia net prekybos centrų. Gydytoja atsako, kas gali padėti

„Tai opi ir visame pasaulyje paplitusi problema, su kuria kasdien susiduria daugybė žmonių ir jų gydytojų,“ – sako „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė, otoneurologė dr. Irina Arechvo, viena iš nedaugelio visoje Lietuvoje, besispecializuojančių būtent galvos svaigimo diagnostikoje ir gydyme.

Pasak gydytojos, ką tik paminėtus galvos svaigimo epizodus sukelia skirtingos priežastys. Vienais atvejais svaigimas gali būti gerybinis, kitais – ir rimtos ligos požymis, todėl svarbu tiksliai atskirti ir nustatyti tikrąsias priežastis, o tuomet jau galima parinkti gydymą.

Gerybinis galvos svaigimas

Viena dažniausiai pasitaikančių galvos svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas. Šis galvos svaigimas yra tikrojo vestibulinio galvos svaigimo pavyzdys.

„Tai reiškia, kad jis atsiranda, kai vidinėje ausyje esančios kalcio kristalų dalelytės iš savo įprastos vietos labirinto prieangyje patenka į pusratinius kanalus ir sukelia netikrus signalus smegenims apie galvos judėjimą“, – paaiškina dr. I. Arechvo.

Šios ligos atsiradimo tikimybė per gyvenimą yra maždaug 2 žmonėms iš 100. Ja gali sirgti tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia staiga keičiant galvos padėtį – gulantis, atsisėdant, vartantis lovoje, pasukant galvą į šoną.

Labai svarbu, kad ligą diagnozuotų gydytojas. Dažniausiai tai daro gydytojai otorinolaringologai ir neurologai, tačiau ji minima ir šeimos gydytojų normoje.

Svarbu atskirti, kada galvos svaigimas – rimtos ligos požymis

Nors daugeliu atvejų galvos svaigimas nėra pavojingas, kai kuriems žmonėms jis gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas.

„Pozicinis galvos svaigimas kai kuriais atvejais gali būti susijęs su smegenėlių patologija ar net smegenų augliais“, – įspėja gydytoja. Todėl labai svarbu, kad pacientus vertintų patyrę specialistai, kurie pagal akių judesius (nistagmus) ir kitus klinikinius požymius gali atskirti gerybinį galvos svaigimą nuo rimtesnių neurologinių ligų.

Nors daugeliu atveju gerybinis paroksizminis galvos svaigimas sėkmingai išgydomas specialiais manevrais, kai kuriems žmonėms išlieka liekamasis galvos svaigimas – nestabilumo jausmas, padidėjęs jautrumas vizualiniams stimulams (ekranams, ryškioms šviesoms ir kt.).

Didžiausia problema – lėtinės vestibulinės ligos

Pasak gydytojos, didžiausią problemą kelia ne gerybinis paroksizminis galvos svaigimas, bet įvairios lėtinės vestibulinės ligos, tokios kaip:

•    Vienpusis arba abipusis vestibulinės funkcijos susilpnėjimas (pavyzdžiui: persirgus vestibuliniu neuronitu – vestibulinio nervo uždegimu ar Menjero liga, pažeidžiančia vidinę ausį), sukeliantys ilgalaikį pusiausvyros sutrikimą.

•    Lėtinis perceptinis posturalinis galvos svaigimas – būklė, kai padidėja jautrumas vizualiniams stimulams, pavyzdžiui: prekybos centrų vizualiai apkrautoms erdvėms, neįprastoms šiuolaikinės architektūros formoms ar margiems kilimų raštams.

•    Kinetozės, paprasčiau žinomos kaip judesio liga – tai galvos svaigimas, kylantis keliaujant įvairiomis transporto priemonėmis: laivu, automobiliu, netgi kylat eskalatoriumi ar liftu.

Jei praeityje dar nebuvo greitų ir efektyvių būdų, kaip padėti šiems žmonėms sumažinti galvos svaigimo simptomus, šiandien itin didelę pažangą rodo vestibulinė reabilitacija, kurią specialiai apmokyti reabilitacijos specialistai taiko ir „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centre.

Galvos svaigimą padeda įveikti virtualioje realybėje

Pernai „Hila“ tapo, centro žiniomis, pirmuoju ir kol kas vieninteliu centru Lietuvoje, įdiegusiu virtualios realybės ir judesio simuliacijų sistemą „Virtualis“ reabilitaciniame gydyme. 

Pasitelkiant pažangias virtualios realybės simuliacijas specialistai gali, pirmiausia, tiksliai įvertinti, kurios žmogaus pusiausvyros sistemos dalys yra sutrikusios: vestibulinė, vizualinė ar propriorecepcinė. Tai leidžia ne tik diagnozuoti, bet ir efektyviai treniruoti tas sistemas, kurios atsakingos už pusiausvyros palaikymą.

Sistema susideda iš virtualios realybės akinių ir specialios judesių simuliacijų platformos. 

Tai leidžia patalpinti žmogų į įvairias virtualias aplinkas ir saugioje bei kontroliuojamoje aplinkoje simuliuoti įvairias situacijas, įprastai sukeliančias galvos svaigimą, ir išmatuoti jo pusiausvyrai naudojamas individualias taktikas.

Virtualios realybės simuliacijos leidžia efektyviai kontroliuoti dirgiklių intensyvumą, taip sukuriant žmogui saugias sąlygas palaipsniui adaptuotis prie simptomus sukeliančių situacijų ir sistemingai mažinti jautrumą aplinkos dirgikliams.

Pavyzdžiui, jei žmogus patiria galvos svaigimą prekybos centre, galima jam saugiai sukurti tokią virtualią aplinką ir palaipsniui jį prie jos pripratinti. Taip žmogaus organizmas išmoksta tinkamai reaguoti į jį supančią aplinką ir galvos svaigimo simptomai sumažėja.

Ši metodika itin tinka, kenčiantiems nuo lėtinio galvos svaigimo, lėtinių pusiausvyros sutrikimų, pasireiškiančių dėl įvairių vidinės ausies, neurologinių, sąnarių ir raumenų ligų.

Pavargsta nuo simptomų ir pagalbos paieškų

Gydytoja pasakoja, kad netrūksta atvejų, kai žmonės pavargsta ne tik nuo paties galvos svaigimo ir jį lydinčių apribojimų, kai tenka atsisakyti kelionių ar susitikimų, bet ir nuo pagalbos paieškų. Pasak jos, galvos svaigimo diagnostika ir gydymas vis dar nelengvas iššūkis: pacientams sunku nusakyti savo patiriamus simptomus, o gydytojams sudėtinga juos suprasti, be to specializuotos pagalbos vis dar nėra daug.

Gydytoja džiaugiasi, girdėdama vis daugiau sėkmės istorijų, kaip virtualios realybės pagalba pavyksta reikšmingai sumažinti galvos svaigimo simptomus ar šie net visai išnyksta, kartais jau po kelių užsiėmimų.

Bendradarbiavimas duoda efektyvių rezultatų

Anot gydytojos, nemažiau svarbu ir skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas: gydytojai otorinolaringologai glaudžiai bendradarbiauja su kineziterapeutais, todėl pacientai gauna tikslią diagnozę ir individualiai pritaikytą reabilitaciją.

„Jei, tarkim, diagnozuojama, jog pažeista dešinės pusės vestibulinė sistema, kineziterapeutas parenka specifinius pratimus būtent šiai sričiai stiprinti. Jei tai funkcinis galvos svaigimas – treniruojama visa organizmo pusiausvyros sistema, atkuriamas normalus kūno atsakas į aplinką,“ – pasakoja dr. I. Arechvo.

Pasak gydytojos, svarbu ne tik diagnozuoti galvos svaigimo priežastį, bet ir skirti tinkamą reabilitaciją. Svarbus vaidmuo tenka ir edukacijai – mokymas, kaip saugiai ir teisingai judėti.

Apie „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą

Prieš 30 metų Vilniuje, V. Grybo gatvėje, įkurtas privatus Medicinos diagnostikos ir gydymo centras auga ir plečia sveikatos priežiūros paslaugų spektrą. 2023 m. Medicinos diagnostikos ir gydymo centras tapo „Hila“ ir atvėrė jau 4 naujus padalinius sostinėje  – „Hila“ Šeimos medicinos centrus Laisvės pr. ir Estų g. bei „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centrus Lvivo g. ir Estų g. Šiandien „Hila“ yra viena didžiausių ir bene daugiausiai sveikatos priežiūros paslaugų teikianti privati medicinos įstaiga Lietuvoje: nuo profilaktinio sveikatos patikrinimo iki dienos chirurgijos operacijų ir kokybiškos reabilitacijos.