Garsus gydytojas atskleidė vaistus, kurie gali sukelti širdies smūgį: juos vartoja milijonai žmonių

Garsus gydytojas atskleidė, kokie dažnai vartojami vaistai, vartojami milijonų žmonių, gali padidinti širdies smūgio riziką.

Kalifornijoje dirbantis anesteziologas dr. Zainas Hasanas pabrėžė nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) ir Motriną (ibuprofeną).

Nors šie vaistai naudojami skausmui, uždegimui ir karščiavimui malšinti, ilgainiui jie gali sukelti kraujo pokyčius, kurie padidina širdies smūgio ir insulto tikimybę.

Jei vartojami didelėmis dozėmis ir ilgą laiką, jie gali lengviau sukelti kraujo krešulių susidarymą, kurie gali užkimšti širdies arterijas, taip pat gali padidinti kraujospūdį dėl skysčių susilaikymo organizme.

FDA teigia, kad šie vaistai gali padidinti širdies smūgio ir insulto riziką nuo 10 iki 50 procentų ar daugiau, priklausomai nuo vaistų dozavimo.

Rizika ypač didelė žmonėms, turintiems iš anksto diagnozuotų širdies problemų, todėl žmonėms rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju prieš vartojant šiuos vaistus.

Kortikosteroidai

Dr. Hasanas taip pat įspėja apie kortikosteroidų, tokių kaip prednizolonas, riziką – tai kita uždegimą mažinančių vaistų klasė, skirtinga nuo NVNU.

Šie vaistai, skirti gydyti astmą, alergines reakcijas, artritą ir uždegimines žarnų ligas, taip pat gali sukelti skysčių susilaikymą, kuris ilgainiui gali paveikti širdį.

Kortikosteroidai gali susiaurinti kraujagysles, padidindami kraujospūdį. Laikui bėgant tai pažeidžia arterijas ir padidina širdies apkrovą, todėl širdis tampa labiau pažeidžiama užsikimšimų ir širdies nepakankamumo.

Šio tipo vaistai taip pat gali sukelti arterijų sukietėjimą, dėl kurio kraujui tampa sunkiau tinkamai tekėti į širdį ir iš jos.

Chemoterapiniai vaistai

Trečioje dr. Hasano sąrašo vietoje yra chemoterapiniai vaistai.

Gydytojas paaiškina: „Tam tikri chemoterapiniai vaistai gali paveikti širdį, sukelti širdies nepakankamumą ir kvėpavimo problemų. Tai logiška, nes chemoterapija veikia praktiškai kiekvieną kūno dalį.“

Dr. Hasanas pažymi, kad chemoterapinis vaistas doksorubicinas yra pats pavojingiausias širdies problemų atžvilgiu.

Britų širdies fondas teigia, kad esant didžiausiai leistinai doksorubicino dozei – kurią gauna tik nedidelė dalis pacientų – 7 iš 100 žmonių išsivysto širdies nepakankamumas.

Tyrimai rodo, kad fermentas NADPH oksidazė, natūraliai susidarantis organizme, bet padidėjęs sergant ligomis, vaidina svarbų vaidmenį chemoterapijos sukeltame širdies nepakankamume.

Pelėms, gavusioms dideles doksorubicino dozes ir kurių NADPH oksidazės veikla buvo blokuota, širdies nepakankamumas nepasireiškė.

Tolesni tyrimai siekia suprasti, kaip šis fermentas sukelia širdies nepakankamumą chemoterapijos metu ir ar jo blokavimas gali apsaugoti vėžiu sergančius pacientus.

Diabeto vaistai

Dr. Hasanas taip pat įspėja, kad tam tikri diabeto vaistai gali neigiamai paveikti širdį.

Nors dauguma diabeto vaistų tokių problemų nesukelia, kai kurie vaistai, tokie kaip Avandia (roziglitazonas), yra susiję su širdies nepakankamumu ir ilgalaikiu širdies veiklos sutrikimu.

Vienas tyrimas parodė, kad Avandia vartoję asmenys 33 proc. dažniau patyrė širdies smūgį, širdies nepakankamumą arba mirė nuo širdies problemų ar kitų priežasčių.

Dėl šių rizikų vaisto pardavimas Europoje 2010 m. buvo sustabdytas, o JAV jis retai skiriamas.

Dr. Hasanas pataria, kad renkantis vaistą reikia prieš tai įvertinti riziką ir naudą.

Stimuliantai

Galiausiai gydytojas aptaria stimuliantus, tokius kaip Adderall ir Ritalin, vartojamus gydyti ADHD.

Dr. Hasanas sako, kad šie vaistai dažnai yra „labai plačiai“ skiriami vaikams. JAV apie 3,4 milijono vaikų nuo 3 iki 17 metų vartoja ADHD medikamentus.

Šie vaistai didina neurotransmiterių kiekį smegenyse, gerindami dėmesį ir koncentraciją, tačiau taip pat stipriai veikia širdį.

„Šie vaistai yra stimuliantai. Tai reiškia, kad jie didina širdies ritmą, kraujospūdį, budrumą ir kraujo tekėjimą į smegenis. Jei ilgą laiką nuolat stimuliuojate širdį, tai gali pažeisti širdį.“

Vienas tyrimas parodė, kad žmonėms, vartojantiems ADHD vaistus ilgiau nei penkerius metus, širdies ligų rizika padidėja 23 proc.

Kaip ir su visais minėtais vaistais, dr. Hasanas pataria pasikonsultuoti su gydytoju prieš keičiant vartojimą. Staigus vaistų nutraukimas gali būti pavojingas, su didesne nutraukimo simptomų rizika, o pradinės sveikatos problemos gali grįžti ar pablogėti.

Šaltinis: dailymail.co.uk

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder