Oficialaus rašto iš ligoninės darbuotojų sulaukusi Sveikatos apsaugos ministerija nesileidžia šokdinama: „Suprasdami įstaigos darbuotojų susirūpinimą, visgi turime vadovautis objektyviais duomenimis ir kriterijais.“
Panašios pozicijos laikosi ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė: „Nebūtinai visose ligoninėse turi būti po reanimacijos skyrių. Reikia pasižiūrėti, kokia yra ligoninės apkrova, ir viskas bus aišku...“
Išsiuntė pakartotinį raštą
Naujoje Vilnioje esančios Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės darbuotojai sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams išsiuntė oficialų raštą su prašymu šiuos įtraukti į intensyvios terapijos klasterį ir nuo kitų metų sausio 1 d. RVPL keturias iš šešių reanimacijos intensyviosios terapijos lovų priskirti reanimacijos intensyviosios priežiūros (K3 sudėtingumo kategorijos pacientų gydymui), o dvi lovas – psichiatrijos intensyviosios priežiūros paslaugoms.
Kaip aiškino raštą pasirašiusi RVPL sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aurelija Vaitkevičienė, kreipimasis į ministeriją yra pakartotinas – pirmąjį kartą jie išgirdę griežtą „ne“.
„Darytina prielaida, kad ligoninėje nėra poreikio teikti ypač sudėtingas intensyviosios terapijos paslaugas, o pacientų sveikatos būklėms koreguoti pakanka intensyviosios peržiūros paslaugų, nustatytų Intensyviosios priežiūros asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų apraše, teikimo.
Esant poreikiui, ligoninė turi galimybę perkelti pacientus į kitas intensyviosios terapijos paslaugas teikiančias ligonines“, –dar šių metų rugsėjį Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei siųstame rašte rašė SAM.
Ligoninės profesinės sąjungos ir Gydymo tarybos nariai kategoriškai nesutinka su ministerijos pozicija, kad RVPL nėra poreikio teikti ypač sudėtingas reanimacijos intensyviosios terapijos paslaugas, tad išsiuntė dar vieną – pakartotiną – raštą.
Kaltina ydingą TLK kodavimo sistemą
Kaip dėstoma minėtame rašte, RVPL gydo daugiau nei 6,3 tūkst. pacientų per metus, kas yra daugiau nei Druskininkų, Ukmergės, Visagino ligoninėse, kuriose reanimacijos intensyvios terapijos skyriai išliks.
Kaip aiškina RVPL atstovai, jų gydymo įstaigoje yra gydomi sunkiausius psichikos sutrikimus turintys gyventojai, dalis jų tikslingai siunčiami pas juos, nes kitose ligoninėse esą nėra galimybių jiems suteikti reikiamą pagalbą.
Rašto autoriai tvirtina, kad kai kurie SAM išvardinti duomenys neatspindi realios situacijos ir, tikėtina, yra susiję su ydinga TLK įdiegta kodavimo sistema.
„Kadangi RVPL yra specializuota ligoninė ir gydo psichikos sutrikimų turinčius pacientus, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ištrina reanimacijos intervencijų bei ligų kodus, nes už šias paslaugas neapmokama.
Taip statistika apie mūsų teikiamas reanimacijos paslaugas tampa klaidinga“, – savo tiesą rašte dėsto ligoninės atstovai.
Už paslaugas kovojantys ligoninės medikai nuogąstauja, kad pakeitus RITS statusą į intensyvios priežiūros palatas, pagal teisės aktus, nebebus galima teikti elektros impulsų terapijos (EIT) procedūrų.
Anot jų, EIT yra vienas pagrindinių būdų gydyti sunkioms ir atsparioms vaistams šizofrenijai ir depresijai, tačiau turi rizikų. Kaip aiškina, pacientai gali turėti komplikacijų, dėl kurių jiems gali būti reikalinga reanimacinė pagalba. Tad, jei neįmanoma nedelsiant reaguoti į komplikacijas ir suteikti reanimacijos paslaugų, EIT gali tapti pavojinga procedūra.
„Reanimacijos paslaugų stabdymas reikštų didesnę mirties riziką tarp darbingo amžiaus žmonių, kurių gydymo prognozė gera, jei pagalba suteikiama laiku“, – dėstoma minėtame ligoninės rašte, pažymint, kad dažniausia pacientų grupė – būtent darbingo amžiaus gyventojai.
RVPL atstovai piktinasi SAM rašte išsakyta pozicija, jog „ligoninė turi galimybę perkelti pacientus į kitas intensyviosios terapijos paslaugas teikiančias ligonines“. Ligoninės darbuotojai aiškina, kad toks pasiūlymas yra nepagrįstas ir neracionalus. Jų teigimu, nėra atlikta transportavimo lėšų analizė, pavyzdžiui, kiek kainuos vieno paciento perkėlimas reanimobiliu į kitą gydymo įstaigą.
„Visose kitose Vilniaus bendro profilio ligoninėse nėra visą parą kasdien budinčio psichiatro, kuris kompetentingai įvertintų psichikos būseną ir skirtų tinkamą psichiatrinį gydymą, o jeigu pacientas yra psichomotoriškai sujaudintas, reikalingas fizinis suvaržymas, to daryti įprastos ligoninės neturi teisės“, – argumentus dėsto psichiatrinės ligoninės atstovai.
Kaip pažymima, priverstinis gydymas dėl psichikos sutrikimo galimas tik psichiatrijos ligoninėje.
„Jei priverstinai gydomam pacientui prireikia reanimacinio gydymo, o psichiatrijos ligoninė neturi reanimacijos skyriaus, kyla teisinė ir praktinė kolizija. Tokio paciento negalima perkelti į bendro profilio ligoninę, nes joje priverstinis gydymas dėl psichikos sutrikimo teisiškai negalimas.
Tačiau palikti pacientą psichiatrijos ligoninėje be galimybės suteikti reanimacinę pagalbą reikštų nesuteikti būtinosios medicinos pagalbos, o tai prieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui bei Konstitucijai – kiekvieno asmens teisei į gyvybę ir sveikatos apsaugą“, – savo poziciją gynė ligoninės atstovai.
Vadovas įžvelgia susidorojimą
Kaip aiškina profsąjungos pirmininkė A.Vaitkevičienė, taškas kovoje dar nepadėtas. Posėdyje su ministerija, kuriame dalyvavo ir SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Vilija Kondratienė bei viceministrė Laimutė Vaidelienė, bendro sutarimo dar nesurasta.
„Jie mūsų paprašė pateikti kažkokius reanimacijos duomenis. Šiuo metu jie yra ruošiami, bet mums nebus parankūs, kadangi visa reanimacinė pagalba yra orientuota į kardiologinius, chirurginius, o ne į psichiatrinius pacientus. Esame šiuo požiūriu nusiteikę liūdnai“, – pripažįsta A.Vaitkevičienė.
„Iš Santaros klinikų atstovų buvo matyti požiūris, kad nelabai mums reikalinga ta reanimacija ir jie mielai perimtų visą turimą mūsų bazę…“ – kad susitikimo metu iš pastarųjų išsprūdo tokia mintis, tvirtino profsąjungietė. „Per kovidą buvome reikalingi, o dabar nelabai...“ – liūdnai kalbėjo A.Vaitkevičienė.
Į kovą yra įtrauktas ir kolektyvo dėl aplaidaus požiūrio į šuns dienas dėtas įstaigos direktorius prof. Arūnas Germanavičius.
„Su direktoriumi nesutariame daugybėje klausimų, bet šiuo atveju žiūrime viena kryptimi, bendradarbiaujame. Esame sunerimusi visa bendruomenė.
Administracija jau ketverius metus rašo raštus dėl reanimacinių skyrių reformos, bet negauna atsako“, – kalbėjo RVPL sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aurelija Vaitkevičienė.
A.Germanavičius antrina kolegei, kriterijai, kuriais remiantis yra sukurta RITS sistema, neatliepia sunkių būsenų psichiatrijos pacientų. Su tokiomis būklėmis, anot jo, susiduria išskirtinai jo vadovaujama ligoninė.
„Čia vežami pacientai iš Vidurio Lietuvos: metų metus vartojantys alkoholį ir negaunantys jokios pagalbos, su pragertomis kepenimis, lėtiniais pankreatitais. Taip pat su sutrikusia inkstų ir širdies funkcija, išsivysčiusia psichoze – delyru.
Jos apimti pacientai tampa agresyvūs, todėl vežami būtent pas mus, o ne į Lazdynų ligonę ar Santarų klinikas. Mes gydome sudėtingus ir sujaudintus pacientus, kurių negydo jokia kita ligoninė“, – reanimacijos būtinybę akcentuoja prof. A.Germanavičius, bandydamas demonstruoti įstaigos išskirtinumą.
Kaip aiškina direktorius, siekis iš jų atimti RITS paslaugas – tyčinis suinteresuotų gydymo įstaigų susidorojimas.
„Kitos ligoninės džiaugsis galėdamos pervilioti iš mūsų gydymo įstaigos gydytojus reanimatologus. Nemanau, kad tai – sąžiningas žaidimas, kurį žaidžia kitos įstaigos pasitelkdamos reformą“, – nešvarius žaidimus įžvelgia RVPL direktorius prof. Arūnas Germanavičius.
Tiesa, direktorius iš kolektyvo irgi yra gavęs šaltą dušą – išgyvenęs masinį darbuotojų bėgimą dėl įstaigoje nepakeliamo darbo krūvio ir personalo stygiaus.
Tai priminus, A.Germanavičius tikino, kad šiuo metu bendruomenė dėl to yra aprimusi. Jis teisinosi esą kolektyvas buvo sukilęs dėl politinių priežasčių, siekio pakeisti vadovą. Kai išguiti jo nepavyko, nutilo kalbos ir dėl darbuotojų stygiaus.
Siūlo remtis objektyviais kriterijais
Reaguodami į ligoninės darbuotojų raštą Seimo Sveikatos reikalų komitetas užklausą davė SAM. Kaip aiškina komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, sulaukus pastarųjų pozicijos bei psichiatrijos ligoninės suteikiamų paslaugų skaičiaus, imsis atsakomosios reakcijos.
„Negalime laikytis nuostatos, kad visose ligoninėse turi būti po reanimacijos skyrių. Reikalinga pasižiūrėti, kokia yra ligoninės apkrova, ir viskas bus aišku. Kai bus skaičiai, tada ir svarstysime, iš stiklinės nebursime.
Jei per metus jie suteikia vos šimtą tokių paslaugų, kam tada reikia tokio skyriaus, kuomet šalia yra didžiosios ligoninės? Be abejo, nebūtinai tokias paslaugas turi atlikti tik Santaros, bet skaičiuoti turime.
Geriau regionus pastiprinti, o Vilniuje ir Kaune ir taip yra reanimacijų“, – ar tame pačiame mieste dubliuoti tas pačias paslaugas yra racionalu, svarstė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
SAM: sprendimo dar nėra
Į Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bandymą bet kokia kaina suturėti reanimacijos paslaugas, ministerija paaiškina turinti vadovautis ne įstaigos lūkesčiais, bet objektyviais duomenimis ir kriterijais, kurie yra orientuoti į paslaugų prieinamumą ir kokybę: „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo sąlygas ministerija nustato atsižvelgdama į šių paslaugų poreikį ir vadovaudamasi racionalaus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo principu. Intensyviosios terapijos klasteris yra kuriamas, kad paslaugos Lietuvoje būtų prieinamos tolygiai ir visur būtų kokybiškos, kad nebūtų taip, jog vieni skyriai yra perpildyti, o kiti stovi apytuščiai, kad vienur pakanka šiuolaikiškos įrangos ir aukštos klasės specialistų, o kitur jų trūksta.
Taigi, suprasdami įstaigos darbuotojų susirūpinimą, visgi turime vadovautis objektyviais duomenimis ir kriterijais, kurie yra orientuoti į paslaugų prieinamumą ir kokybę, ir kurie yra vienodi visoms gydymo įstaigoms visoje Lietuvoje.“
Vis dėlto SAM atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl intensyvios terapijos skyrių uždarymo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar kitose įstaigose.
„Ministerija nuolat stebi ir analizuoja situaciją, ir imsis visų galimų veiksmų bei sprendimų, kad pacientai laiku gautų jiems reikalingas paslaugas“, – ramina susijaudinusį RVPL kolektyvą ministerijos atstovai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą