Kosulį sukeliančios kvėpavimo takų infekcijos palaipsniui gali peraugti į gana pavojingą reiškinį – mažiausiai 3-5 proc. visų kosulio atvejų baigiasi plaučių uždegimu, teigia pagrindinis tyrimo autorius, Džordžtauno universiteto Medicinos mokyklos Vašingtone šeimos medicinos profesorius Danas Merenšteinas.
„Ne visi gali lengvai gauti rentgeno nuotrauką pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu, ir tai gali paskatinti gydytoją paskirti antibiotikus vien dėl nuolatinio kosulio, nesant jokių kitų bakterinės infekcijos požymių,- aiškina Merenšteinas.” Deja, tai sukuria pacientams lūkestį, kad pirmiausia tikrai bus paskirti antibiotikai, o antra, kad jie paveiks kosulio sindromą.
Siekdami išsiaiškinti, ar antibiotikai turi įtakos kosulio kontrolei, tyrėjai stebėjo jų vartojimą žmonėms, sergantiems apatinių kvėpavimo takų infekcijomis. 29% žmonių po apsilankymo pas gydytoją pradėjo gydymą antibiotikais, tačiau vaistai neturėjo jokios įtakos jų kosuliui – lyginant su tais, kurie negavo recepto.
Abiejų grupių žmonės taip pat užtruko tiek pat laiko, kol galutinai įveikė infekciją, nepriklausomai nuo to, ar jie gavo antibiotikų, ar ne – vidutiniškai 17 dienų.
Tyrėjai pažymi, kad pernelyg dažnas antibiotikų vartojimas didina riziką, kad pavojingos bakterijos taps atsparios šiems vaistams. Merenšteino tyrimas dar kartą pabrėžia, kad skiriant antibiotikus reikia būti atsargiems.
„Žinome, kad kosulys gali būti rimtos problemos rodiklis. Tai dažniausia priežastis, dėl kurios kreipiamasi į su liga susijusį ambulatorinį gydymą – kasmet dėl kosulio apsilanko apie 3 mln. ambulatorinių pacientų ir daugiau kaip 4 mln. skubios pagalbos skyrių lankytojų,- sakė Merenšteinas.
„Rimtus kosulio simptomus ir tai, kaip juos tinkamai gydyti, reikia toliau tirti, galbūt atliekant atsitiktinės atrankos klinikinį tyrimą.
Straipsnis originalo kalba čia
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą