Gydytoja Vaiva Strupinskienė: „Į neurologiją žiūriu kaip į meną“

„Smegenys - sudėtingiausias ir paslaptingiausias, vienintelis nepakeičiamas žmogaus organas, o neurologija - sunki, bet įdomiausia medicinos sritis. Būna visokių dienų, bet niekada nebūna nuobodu“, - sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Vaiva Strupinskienė.

Patys į skyrių neateina

Į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyrių patenka ūmios, sunkios būklės pacientai, tad svarbiausias medikų tikslas - juos stabilizuoti, išsaugoti gyvybę ir palaikyti gyvybines funkcijas. Sėkmės atveju pacientas išleidžiamas ilgai reabilitacijai, taip pradžiugindamas juo besirūpinusius medikus, kuriems, deja, dažnai tenka susidurti su mirtimi.

„Profesijos sunki tuo, kad didžioji dalis neurologinių ligų neturi priežastinio gydymo, tik simptominį. Pavyzdys - neurodegeneracinės Parkinsono, Alzheimerio, motoneurono ligos. Jas diagnozavus skiriami vaistai tik palaiko žmogaus gebėjimą kuo ilgiau pačiam save apsitarnauti. Tačiau tokios ligos bet kokiu atveju progresuoja iki visiškos žmogaus negalios“, - apgailestauja Neurologijos skyriaus vedėja V. Strupinskienė.

Pasak gydytojos, kasdien kažkam tenka pranešti blogą žinią - tai nėra paprasta. Į šį skyrių patenkantys pacientai atvežami greitosios pagalbos medikų, retas kuris ateina savo kojomis. Dauguma pacientų būna garbingo amžiaus, turintys daug įvairių lėtinių ligų. Tad medikų dėmesys turi būti sutelktas ne tik į ligą, dėl kurios ligonis čia pateko, bet ir į bendrą paciento sveikatos būklę.

Gydytojos: vedėja V.Strupinskienė (stovi) džiaugiasi darbu kartu su profesionaliomis kolegėmis Dalija Jankauskiene (pirma iš kairės) ir Agne Sakalauskaite.

Nėra vienodų dienų

„Visuomenė sensta, o visų neurodegeneracinių ligų pagrindinis rizikos faktorius yra amžius, tad mūsų pacientų daugėja. Jiems nustatomos įvairių rūšių demencijos, kurias diferencijuojame: atliekame įvairius testus, daug kalbame su artimaisiais apie pasikeitusį paciento pažinimo procesą, nes su pačiu pacientu dėl pažengusios ligos jau ne visada pavyksta produktyviai susikalbėti“, - aiškino V. Strupinskienė.

Dauguma neurologinių ligų užklumpa staiga, vienos tokių - neuroinfekcijos. Tai smegenų ir jų dangalų uždegimai (ypač dažni erkiniai), taip pat insultai. Deja,didelė dalis šių pacientų ir po ilgos reabilitacijos lieka neįgalūs.

„Kas padeda išbūti, kai dažnai susiduri su mirtimi? Žiūriu į neurologiją daugiau kaip į meną, o ne amatą.

Kasdien su kolegomis sprendžiame sudėtingus diagnostinius rebusus, dėliojame simptomus kaip dėlionę, pasiginčijame, pasiskaitome naujausią literatūrą, vėl dėliojame - tam reikia daug kūrybos, tai “veža„. Būtent dėl šios priežasties jauni gydytojai pasirenka neurologiją. Kiekviena diena vis kitokia, daug dinamikos ir niekada negresia rutina, - atvira skyriaus vedėja.

- Bet tam būtina gera komanda, ir mes ją turime - didžiuojuosi skyriaus gydytojų kompetencija, darbštumu ir atsakingumu. Esu labai dėkinga skyriaus slaugytojoms ir jų padėjėjoms - jų darbas šiame sunkiame skyriuje yra pasiaukojamas ir neįkainojamas, ypač dabar.“

Padaugėjo neurologinių komplikacijų

Pastaruoju metu planinių pacientų guldymas į Neurologijos skyrių dėl pandemijos gerokai apribotas: pusė personalo dirba COVID-19 padalinyje.

„Dabar dažniau sulaukiame sunkių pacientų: su pragulomis, uždelstomis ligų stadijomis, nediagnozuotomis onkologinėmis ligomis - pandemija padarė savo, nes žmonės laiku negauna reikiamos pagalbos“, - pastebi vedėja.

Pasak V. Strupinskienės, COVID-19 virusas pasižymi dideliu neurotropiškumu, dėl to labai dažnai pažeidžia nervų sistemą: įvairiausias jos struktūras, pradedant sunkiais smegenų uždegimais ir baigiant periferinių nervų pažeidimais bei nuovargio, „smegenų rūko“ sindromais.

Nervų sistema pažeidžiama ir iš karto susirgus, bet žymiai dažniau - po persirgimo, dėl iškreipto imuninio atsako į virusą. Deja, gydytojams teko diagnozuoti ir labai sunkių neurologinių COVID-19 apraiškų, kai pacientai liko neįgalūs.

Gydo ir distoniją

Respublikinė Klaipėdos ligoninė - vienintelė regione, kur gydomi distonija sergantys pacientai. Distonija pasireiškia nevalingais raumenų susitraukimais, sukeliančiais sukamuosius pasikartojančius judesius ir nenormalią padėtį. Šalyje gydančių distoniją neurologų yra vos keletas. Viena jų - gydytoja neurologė V. Strupinskienė.

Židininė distonija gali apimti vieną arba dvi gretimas raumenų grupes. Dažniausios jų: kreivakaklystė, kai galva nevalingai sukasi į šoną, atgal arba į priekį, kratais šiuos judesius lydi tremoras - nevalingas drebulys; blefarospazmas, kai žmogus nevalingai stipriai užsimerkia ir keletą minučių nieko nemato, arba nevalingai trūkčioja pusės veido raumenys.Tokie žmonės būna neįgalūs: dėl itin dažnai kamuojančių spazmų jie negali gyventi įprasto socialinio gyvenimo,dirbti.

Priklausomai nuo rūšies, distonija išsivysto apie 40-50 gyvenimo metus, rečiau su ja susiduria jaunesni pacientai.

Pasaulyje distonijai gydyti taikomi du būdai: generalizuotai distonijai sudėtinga neurochirurginė operacija - gilioji smegenų stimuliacija. Pastaroji atliekama pacientams, kuriems dėl nevalingų spazmų juda visas kūnas. Lietuvoje, Kauno klinikose, jau atliktos kelios tokios operacijos, kurioms buvo nusiųsti ir mūsų regiono pacientai.

Antras gydymo būdas - į spazminius raumenis suleidžiami vaistai, kurie užblokuoja nervo impulso plitimą per nervo-raumens jungtį, todėl paralyžiuoja nevalingai susitraukinėjantį raumenį. Distonija sergantiems pacientams Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje vaistai suleidžiami Dienos stacionare.

Šias injekcijas gydytoja V. Strupinskienė atlieka jau 17 metų. Priklausomai nuo distonijos rūšies, vaistų poveikis išsilaiko nuo 3 iki 5 mėnesių - per tą laiką žmogus gyvena visavertį gyvenimą, gali dirbti, niekas nepastebi negalios.

Taip pat gydomas ir spastiškumas - vadinamoji „poinsultinė spastinė ranka“: pacientai, kuriems po insulto liko ryškus rankos spastiškumas, po injekcijų gali geriau valdyti ranką. Gydytoja V. Strupinskienė apie spastiškumo gydymą paruošė ir pristatė paskaitą respublikinėje konferencijoje.

„Nervai turi neuroplastiškumo savybę - po kelių mėnesių nervas ataugina naujas galūnėles į paralyžiuotą raumenį ir jis vėl pradeda susitraukinėti kaip anksčiau, tad vaistų injekcijas reikia kartoti. Gydymą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, tad pačiam pacientui mokėti nereikia“, - paaiškino skyriaus vedėja.

Pasijaučia kaip detektyvė

Diagnozuoti distonijos paveiktus raumenis ir kitas neurologines ligas gydytojai V. Strupinskienei padeda modernus aparatas - elektroneuromiografas (ENMG).

ENMG tyrimas padeda diagnozuoti periferinės nervų sistemos ligas: periferinių nervų, šaknelių, nervinių rezginių, motoneurono, nervo-raumens jungties (sinapsės) ir atskirti jas nuo centrinės nervų sistemos pažaidos.

„Simptomai tokie patys: nusilpo ar nutirpo ranka arba koja, arba viskas iš karto - šito priežasčių gali būti labai daug. Mano uždavinys - nustatyti, kuriame minėtų nervinių struktūrų lygyje yra pažeidimas ir koks jis: pažeistas nervo aksonas ar jo apvalkalas - nuo to priklauso visai skirtinga gydymo taktika“, - aiškino neurologė.

V. Strupinskienė prisipažįsta, kad ieškodama pažeidimo priežasties pasijaučia kaip detektyvė: darbas labai įdomus, kiekvieno paciento tyrimo apimtis yra skirtinga ir, svarbiausia, niekada nesikartoja.

„Teikiame visas tretinio lygio paslaugas, turime visą reikiamą bazę visoms neurologinėms ligoms ištirti: du magnetinio rezonanso tomografus, tris kompiuterinius tomografus, kompiuterinę angiografiją, atliekame smegenų skysčio visavertį tyrimą, neuromiografijas,kompiuterizuotą elektroencefalografiją,ultragarsinius tyrimus - viską, ko reikia neurologui, tad galime ištirti savo pacientus, kad nereikėtų jų siųsti į Kauną ar Vilnių“, - reziumavo skyriaus vedėja.

Prisideda prie mokslinių tyrimų

Prieš pat karantiną kartu su Vilniaus universiteto komanda V. Strupinskienė baigė mokslinį darbą: didelei pacientų grupei atliko kol kas Lietuvoje tik moksliniu tikslu naudojamą tyrimą - neurometriją, kai tiriamos tik smulkios nemielinizuotos skaidulos ir lyginama su neuromiografiniais tyrimais pacientų turimų ligų ir rizikos faktorių kontekste.

Susisteminti tyrimų rezultatai buvo publikuoti keturiuose tarptautiniuose kongresuose, taip pat mokslo žurnale. Praėjusių metų pabaigoje, vadovaujant endokrinologui prof. habil. dr. Antanui Norkui, V. Strupinskienė tapo monografijos „Prediabetas“ bendraautore.

Tiria galvos svaigimą

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinė poliklinika - vienintelė uostamiestyje turi otoneurologinį kabinetą, kur tiriama žmogaus pusiausvyra bei galvos svaigimas.

Pasak V. Strupinskienės, jei nustatomas centrinės nervų sistemos patologijos sukeltas svaigimas, toks pacientas patenka į neurologų rankas, o štai periferinį galvos svaigimą galima sėkmingai išgydyti specialiais vestibulinės reabilitacijos pratimais.

„Sulaukiame labai daug pacientų ne tik besiskundžiančių galvos svaigimu, bet ir įvairiausiais psichosomatiniais pojūčiais. Tam didžiulės įtakos turėjo ir pandemija. Svaigimo rūšių ir jų priežasčių - begalė, bet ne visada toks pacientas būna neurologinis. Patirtis leidžia atskirti, ar sveikatos sutrikimas psichosomatinis, ar neurologinis“, - paaiškino ilgametę patirtį turinti gydytoja.

Užs. nr. 300296

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder