Gydytojas akušeris-ginekologas: net pusė bakterine vaginoze sergančių moterų gali nejausti jokių simptomų

Nors apie bakterinę vaginozę kalbėti daugeliui vis dar nedrąsu, tai – dažniausia makšties infekcija tarp vaisingo amžiaus moterų. Ji išsivysto sutrikus natūraliai makšties mikroflorai. Pasak Panevėžio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytojo akušerio-ginekologo Artūro Gudavičiaus, ją svarbu gydyti, nes priešingu atveju ši infekcija gali sukelti sveikatos komplikacijų.

„Nors pilkšvos spalvos ir nemalonaus kvapo išskyros iš makšties yra pagrindiniai bakterinės vaginozės simptomai, apie 50 proc. sergančiųjų gali neturėti jokių nusiskundimų“, – teigia A. Gudavičius.

Gali komplikuoti nėštumą

Dažniausi bakterinės vaginozės išsivystymą lemiantys veiksniai yra nauji arba keli lytiniai partneriai, netinkama higiena, rūkymas, antibiotikų vartojimas bei nusilpusi imuninė sistema. 

Įtakos gali turėti ir imunosupresantų vartojimas, tam tikros gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Riziką didina ir hormoniniai svyravimai, ypač nėštumo metu, bei intrauterinės spiralės (IUS) naudojimas kai kurioms moterims.

„Bakterinė vaginozė gali atsirasti ir nėštumo metu ir padidinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Taip pat lemti didesnę priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir infekcijos bei pogimdyminės infekcijos tikimybę“, – pasakoja gydytojas akušeris-ginekologas.

A. Gudavičius pabrėžia, kad atsiradus gausioms, pakitusioms ar nemalonaus kvapo išskyroms, taip pat atvejais, kai simptomai kartojasi arba paskirtas gydymas neefektyvus, svarbu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Ligą svarbu gydyti

Bakterinės vaginozės diagnozei dažniausiai pakanka gydytojo akušerio-ginekologo apžiūros ir mikroskopinio makšties tepinėlio įvertinimo. Prireikus, gali būti atliekami ir sudėtingesni tyrimai, pavyzdžiui, Gardnerella vaginalis nustatymas molekulinės diagnostikos (PGR) metodu.

Infekcijai gydyti dažniausiai skiriami antibiotikai – metronidazolis arba klindamicinas. Jie gali būti vartojami per burną arba vietiškai – makšties ovulių pavidalu. Gydymo trukmė priklauso nuo paskirtų vaistų formos ir infekcijos pasikartojimo dažnio.

„Negydoma bakterinė vaginozė gali padidinti lytiškai plintančių ligų, taip pat infekcijų po gimdymo ar ginekologinių procedūrų tikimybę, sukelti komplikacijų nėštumo metu. Ši būklė dažnai paveikia ir moters seksualinę bei emocinę savijautą“, – pasakoja A. Gudavičius.

Profilaktika prasideda nuo intymios zonos priežiūros

Bakterinę vaginozę vis dar lydi įvairūs mitai. Vienas jų – kad išnykus simptomams, infekcija jau yra išgydyta. Tai netiesa, nes bakterinė vaginozė gali išlikti net ir tuomet, kai požymiai sumažėja arba visai pranyksta. 

Kitas dažnai pasitaikantis mitas – jog tai lytiškai plintanti infekcija. Iš tiesų, bakterinė vaginozė nėra lytiškai plintanti liga, tačiau jos atsiradimas gali būti susijęs su lytiniu aktyvumu.

Gydytojas akušeris-ginekologas pažymi, kad per šešis mėnesius bakterinė vaginozė gali atsinaujinti net iki 50 proc. moterų. Tam įtakos turi anksčiau minėti rizikos veiksniai.

„Norint sumažinti šios infekcijos tikimybę, svarbu laikytis prevencinių priemonių: praktikuoti saugius lytinius santykius, riboti lytinių partnerių skaičių, stiprinti imunitetą bei palaikyti natūralų makšties mikrofloros balansą – ypač po antibiotikų vartojimo“, – teigia Panevėžio šeimos klinikos „Meliva“ gydytojas akušeris-ginekologas A. Gudavičius.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder