Šįkart pabandykime šį teiginį patikrinti pagal visiškai neoficialią, bet gyvenimiškai tikslią Gintariukų skalę, kur 0 reiškia visišką melą, o 5 - gryniausią tiesą.
Iš karto neišduosime rezultato. Pirmiausia - pasižvalgykime po Vakarų Lietuvą.
Eilės - ne liga, o simptomas
Lietuvoje eilės pas gydytojus nėra naujiena. Jos susiformuoja ne todėl, kad medikai dirbtų lėtai ar pacientų staiga padaugėtų dešimteriopai. Priežasčių yra visa puokštė.
Pirmiausia - tai gydytojų trūkumas. Ypač regionuose. Nors Klaipėda yra trečias pagal dydį šalies miestas ir turi stiprias gydymo įstaigas, dalies specialistų vis dar stinga. Dar sudėtingesnė situacija mažesniuose Vakarų Lietuvos miestuose ir rajonuose.
Antroji priežastis yra visuomenės senėjimas. Kuo vyresni gyventojai, tuo dažniau reikia konsultacijų, tyrimų ir kontrolinių vizitų.
Trečioji - augantis žmonių sąmoningumas. Skamba paradoksaliai, tačiau kuo daugiau žmonės rūpinasi savo sveikata ir tikrinasi profilaktiškai, tuo didesnis krūvis tenka sistemai.
Prie viso to prisideda gydytojų atostogos, ligos, ribotas finansuojamų konsultacijų skaičius bei sudėtinga registracijos sistema, kuri kartais primena loteriją: jei paskambinai penkiomis minutėmis vėliau, artimiausias laisvas vizitas jau po dviejų mėnesių.
Klaipėda: vienur greitai, kitur - kantrybės egzaminas
Vakarų Lietuvoje situacija nėra vienoda. Šeimos gydytoją daugeliu atvejų galima pasiekti gana greitai - per kelias dienas, o skubiais atvejais ir tą pačią dieną. Tačiau visai kita istorija prasideda ieškant tam tikrų specialistų.
Dermatologai, neurologai, endokrinologai, reumatologai ar vaikų psichiatrai neretai tampa tikrais „deficitiniais specialistais“. Laukimo laikas gali siekti kelias savaites ar net kelis mėnesius.
Žinoma, jei žmogus pasirenka privačią gydymo įstaigą ir gali susimokėti, vizitas dažnai atsiranda gerokai greičiau. Štai čia ir gimsta dažniausias gyventojų klausimas: kodėl tas pats gydytojas vienoje vietoje priima po trijų mėnesių, o kitoje - po trijų dienų?
Atsakymas paprastas, nors ir ne visiems malonus: skiriasi finansavimo modeliai, pacientų srautai ir konsultacijoms skiriamas laikas.
Ką sako klaipėdiečiai?
Pakalbinti klaipėdiečiai į eiles žiūri labai skirtingai. Pensininkė Aldona šypsosi:
„Kol sulaukiau vizito pas specialistą, spėjau ir daržą apsodinti, ir agurkus pirmą kartą nuskinti. Gerai bent tiek, kad problema nepablogėjo.“
Tuo tarpu jaunas tėtis Tomas pasakoja apie visai kitą patirtį:
„Vaikui reikėjo skubios konsultacijos. Per šeimos gydytoją viskas vyko gana operatyviai. Tik planiniams vizitams reikia daugiau kantrybės.“
Klaipėdietė Rasa sako, kad didžiausia problema yra nežinomybė.
„Jeigu žinočiau, kad teks laukti du mėnesius - gerai. Bet dažnai net nežinai, kada atsiras vieta. Tas laukimas labiausiai ir vargina.“
Panašu, kad žmones erzina ne vien pati eilė. Labiau vargina neapibrėžtumas.
Kodėl eilės nemažėja?
Sveikatos politikos ekspertai jau ne vienerius metus įvardija tas pačias problemas.
Pirmiausia, Lietuvoje vis dar trūksta dalies gydytojų specialistų. Jauni medikai ne visada renkasi darbą regionuose, o dalis patyrusių gydytojų artėja prie pensinio amžiaus.
Kita problema yra pacientų registracija. Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės užsiregistruoja į kelias gydymo įstaigas iš karto, o vėliau neatšaukia nereikalingų vizitų. Tokios „vaiduoklių registracijos“ užima vietas tiems, kuriems pagalbos reikia iš tikrųjų.
Dar viena priežastis yra ta, kad nemažai pacientų kreipiasi dėl problemų, kurias galėtų išspręsti šeimos gydytojas arba slaugytojas. Rezultatas - specialistų kabinetuose susidaro spūstys.
Ar situacija gerėja?
Vis dėlto vien kritikuoti būtų neteisinga. Pastaraisiais metais diegiama vis daugiau sprendimų. Plečiamos nuotolinės konsultacijos, tobulinamos elektroninės registracijos sistemos. Didinamas rezidentų skaičius kai kuriose specialybėse.
Skatinama daugiau paslaugų suteikti šeimos gydytojų komandose, kuriose dirba ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai, akušeriai, kineziterapeutai bei kiti specialistai.
Kai kurios gydymo įstaigos pradėjo aktyviau priminti pacientams apie vizitus, kad šie juos laiku atšauktų, jei nebegali atvykti. Nors stebuklingo rezultato per vieną naktį tai nesukuria, ilgainiui tokie sprendimai padeda efektyviau išnaudoti laiką.
O kaip dėl autoservisų?
Grįžkime prie garsiojo palyginimo. Automobilio remontui šiandien taip pat ne visada pateksi kitą dieną. Populiarūs servisai Klaipėdoje neretai registruoja klientus savaitei ar dviem į priekį, o sezoninių padangų keitimo metu ir dar ilgiau.
Tačiau yra vienas skirtumas. Sugedus automobiliui galima rinktis iš dešimčių servisų.
O sugedus sveikatai pasirinkimų dažnai yra kur kas mažiau. Ypač jei reikia konkretaus specialisto, o vizitas turi būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.
Būtent todėl žmonėms ir susidaro įspūdis, kad gydytojo tenka laukti ilgiau negu mechaniko.
Verdiktas pagal Gintariukų skalę
Taigi, kiekgi „gintariukų“ verta frazė, kad „pas gydytoją patekti sunkiau negu automobiliui pas meistrą“?
Vertinimas - 4 iš 5 gintariukų.
Kodėl ne penki? Todėl, kad tai nėra absoliuti tiesa. Pas šeimos gydytoją ar dalį specialistų galima patekti gana greitai. Skubios pagalbos sistema taip pat veikia. Tačiau kalbant apie planines specialistų konsultacijas, ypač tam tikrose srityse, pacientams tenka apsišarvuoti kantrybe. Ir čia palyginimas su autoservisu dažnai nebeatrodo toks jau ir perdėtas.
Kol eilės trumpės, verta nepamiršti vieno dalyko
Sveikatos apsaugos sistema primena sudėtingą laikrodžio mechanizmą. Jeigu viename dantračiuke pritrūksta žmonių, kitame susidaro eilė. Jeigu pacientai neatšaukia vizitų - eilė dar pailgėja. Jeigu gydytojų mažiau nei reikia, tai laukimas tampa kasdienybe.
Tačiau yra ir gera žinia. Vis daugiau sprendimų nukreipta būtent į tai, kad pacientas pas gydytoją patektų greičiau, o ne tik išmoktų kantriai laukti. Nes, sutikime, būtų visai smagu gyventi Lietuvoje, kur vienintelis ilgas laukimas būtų prie pajūrio ledų kiosko karščiausią vasaros dieną. Iki tokios svajonės dar teks šiek tiek palaukti, bet bent jau eilėje stovime ne vieni.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą