Himalajų druska išgaunama druskos kasyklose Pakistane ir kitose vietovėse į pietvakarius nuo Himalajų ir yra laikoma viena gryniausių druskos rūšių, nes joje nėra teršalų.
Jūros druska išgaunama iš jūros minimaliai apdorojant, joje yra įvairių mikroelementų.
Health rašo, kad abi druskos laikomos natūralesne valgomosios druskos alternatyva.
Jas galima naudoti maisto ruošimui, o gydymo tikslais jos naudojamos vonioms raumenų skausmui malšinti.
Kokią druską valgyti sveikiausia
Druska susidaro iš žemėje ar jūroje esančių mineralų, turinčių įvairių elementų.
Nors tiek Himalajų, tiek jūros druskos daugiausia sudarytos iš natrio ir chlorido, jų bendra mineralinė sudėtis gali skirtis priklausomai nuo regiono, iš kurio jos gaunamos.
Pavyzdžiui, kai kuriose vietovėse dirvožemyje yra daugiau kalcio ir geležies, o tai atspindi didesnę jų koncentraciją druskos uolienose.
Kitose druskose gali būti daugiau vario dėl vario turtingų molių ar jūros baseinų.
Tiek Himalajų, tiek jūros druskose yra magnio, kalio ir kalcio, taip pat šiek tiek vario, mangano, geležies ir kitų mineralų.
Vieno tyrimo metu Persijos mėlynojoje druskoje nustatyta didesnė 8 iš 12 įprastų mineralų koncentracija nei Himalajų druskoje ir kitų rūšių druskoje.
Tačiau mažai tikėtina, kad šių mineralų nauda būtų reikšminga, jei druskos kiekis yra saugus vartoti kasdien.
Tačiau mažai tikėtina, kad šių mineralinių medžiagų nauda būtų reikšminga, jei druskos kiekis yra saugus vartoti kasdien.
Kaip apdorojama druska
Himalajų druska išgaunama požeminėse kasyklose, kurios susiformavo per milijonus metų dėl geologinio suspaudimo, vidinės šilumos ir požeminių mineralų derinio.
Kartais į kasyklų baseinus pumpuojamas vanduo, kad susidarytų druskos sūrymas, kuris vėliau filtruojamas arba chemiškai valomas prieš druskoms susikristalizuojant.
Jūros druska iš jūros vandens išgaunama natūraliai garuojant saulei ir vėjui. Vandeniui garuojant susidaro druskos kristalai.
Tada druska sugrėbiama, nuplaunama ir išdžiovinama. Kai kurios rūšys gali būti papildomai filtruojamos, kad būtų pašalintas kartumas.
Kadangi abi druskos apdorojamos minimaliai, jose yra daug natūralių maistinių medžiagų, kurios suteikia joms savitą skonį ir spalvą.
Himalajų ir jūros druskos nauda
Himalajų ir jūros druskoje vietoj valgomosios druskos gali būti šiek tiek mažiau natrio.
Tačiau šie skirtumai gali skirtis priklausomai nuo produkto, o natrio kiekio sumažėjimas dažnai būna toks nedidelis, kad apskritai gali būti nereikšmingas.
Abi druskos naudingos ne tik vartojimui. Pavyzdžiui, jei į atpalaiduojančią vonią įbersite stambiųjų mineralinių druskų, tai gali turėti atgaivinantį poveikį.
Ištirpinkite šias druskas šiltame vonios vandenyje, kad sumažintumėte raumenų įtampą arba pagerintumėte judrumą. Druskoje esantys junginiai, pavyzdžiui, magnis, yra ypač naudingi.
Kokia yra druskos žala
Gurmaniškos valgomosios druskos yra mažiau rafinuotos ir jose yra naudingų mineralų.
Tačiau jose taip pat gali būti sunkiųjų metalų dėl galimo užterštumo druskos rinkimo vietose.
Vieno tyrimo metu Himalajų rausvojoje druskoje buvo daugiau aliuminio, bario ir silicio nei valgomojoje druskoje.
Viename rausvosios druskos mėginyje rasta potencialiai toksiško švino.
Kitas susirūpinimą keliantis dalykas gali būti mikroplastikas. Mikroplastikas - tai plika akimi nematomi plastikiniai teršalai, kurie gali kelti grėsmę aplinkai ir mūsų sveikatai.
Jų randama sausumoje ir jūroje, jie patenka į mūsų vartojamą druską.
Nei Himalajų, nei jūros druskoje nėra pakankamai jodo - skydliaukės veiklai būtino elemento.
Valgomoji druska yra praturtinta jodu, kad būtų išvengta jodo trūkumo rizikos. Jodo yra tokiuose maisto produktuose kaip žuvis, jūros dumbliai ir kiaušiniai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą