Ilgaamžiškumo ekspertas nurodė idealų vakarienės laiką

(1)

Paskutinio valgio laikas vaidina kur kas svarbesnį vaidmenį nei paprasčiausias režimo laikymasis. Pasirodo, būtent nakties pertrauka tarp vakarienės ir pusryčių tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą, miego kokybę ir bendrą savijautą.

GQ pasakoja, kada geriausia vakarieniauti, kad pagerėtų sveikata ir miegas.

Adam Collins, mitybos katedros dėstytojas, paaiškina: idealios pertraukos tarp vakarienės ir pusryčių laikas turėtų būti apie 12 valandų. Tai padeda organizmui pereiti į riebalų deginimo fazę – vadinamąją katabolinę būseną. Šiuo laikotarpiu organizmas naudoja sukauptus išteklius, negaudamas naujo maisto.

„Mūsų organizmas yra geriausiai pritaikytas deginti angliavandenius valgymo metu, o tada pereiti prie riebalų, kai prasideda badas“, – sako Collinsas.

Jis pabrėžia, kad protingiau yra perkelti vakarienę į ankstesnį laiką, nei aukotis pusryčiais ir perkelti pirmąjį valgį į vidurdienį. Toks požiūris atitinka natūralius cirkadinius ritmus, t. y. biologinį laikrodį, pagal kurį organizmas geriau virškina maistą pirmoje dienos pusėje.

Kodėl reikia vakarieniauti anksti

Tokią poziciją palaiko Walter Longo, Pietų Kalifornijos universiteto profesorius ir Ilgaamžiškumo instituto direktorius. Jo pastebėjimais, daugelis ilgai gyvenančių žmonių visame pasaulyje linkę vakarieniauti prieš sutemstant ir palieka organizmui ilgą laiką atsigauti naktį.

„Kuo anksčiau baigiasi paskutinis valgis, tuo didesnė tikimybė, kad metabolizmas veiks efektyviai ir be perkrovos“, – pabrėžia Longo.

Auksinė taisyklė: nevalgyti 3 valandas prieš miegą

Pasak Longo, labai svarbu laikytis pertraukos tarp vakarienės ir miego. Minimalus pertraukos laikas turėtų būti trys valandos. Tai reiškia, kad jei einate miegoti 22:00, vakarienė turėtų būti baigta iki 19:00.

Vėlyvas maistas duoda signalą kūnui likti aktyviam, trukdydamas melatonino – miego hormono – gamybai ir sutrikdydamas medžiagų apykaitą. Be to, naktį suvalgytas maistas blogiau virškinamas ir gali sukelti sunkumo jausmą, cukraus kiekio kraujyje svyravimus ir poilsio kokybės pablogėjimą.

Kokia trumpo naktinio poilsio rizika?

Jei, pavyzdžiui, žmogus vakarieniauja 21:00, o pusryčius valgo jau 6:00, tai tarp valgymų lieka tik 9 valandos. Šio laiko nepakanka, kad prasidėtų visavertis riebalų deginimas. Organizmas lieka angliavandenių perdirbimo režime, o tai ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti svorio padidėjimą ir jautrumo insulinui sumažėjimą.

Išvada:

Kad organizmas turėtų laiko atsigauti, normalizuotų medžiagų apykaitą ir pagerintų miegą, stenkitės baigti vakarienę mažiausiai 3 valandos prieš miegą ir išlaikyti apie 12 valandų pertrauką tarp vakarienės ir pusryčių. Paprastas valgymo laiko pakeitimas gali tapti galingu žingsniu link geresnės sveikatos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder