Kaip mokslas planuoja prailginti žmogaus gyvenimą iki 120 metų

Skaitymo laikas: 6 min.

„Biohacking“ judėjimas, prasidėjęs Silicio slėnyje kaip radikalus eksperimentas, šiandien tampa solidžia multimilijardine industrija, kurios tikslas – ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir užtikrinti, kad tie papildomi metai būtų praleisti sveikai ir energingai.

Milijardų investicijos į amžiną jaunystę

Pasaulio turtingiausieji, tokie kaip Jeff Bezos ar Peter Thiel, investuoja šimtus milijonų eurų į biotechnologijų startuolius, tiriančius ląstelių regeneraciją. 

Pavyzdžiui, bendrovė „Altos Labs“, kurios kapitalas siekia daugiau nei 2 700 000 000 eurų, subūrė Nobelio premijos laureatus, kad šie išmoktų „perprogramuoti“ ląsteles į jaunesnę būseną.

Tačiau ilgaamžiškumas (angl. longevity) nėra skirtas tik elitui. Mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus genai lemia tik apie 20 proc. gyvenimo trukmės, o likę 80 proc. priklauso nuo mūsų aplinkos ir pasirinkimų.

Trys bangos, kurios keičia žaidimo taisykles

Šiuolaikinis ilgaamžiškumo mokslas remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais:

Ląstelių valymas (Senolitikai): Mūsų organizme kaupiasi vadinamosios „ląstelės zombiai“ – senstančios ląstelės, kurios nebesidalija, bet ir nemiršta, sukeldamos uždegimus. 

Nauji preparatai padeda organizmui jas atpažinti ir pašalinti, taip atjaunindami audinius.

Metabolinis optimizavimas: Tyrimai rodo, kad kontroliuojamas kalorijų ribojimas arba protarpinis badavimas aktyvuoja sirtuinus – „išgyvenimo genus“, kurie taiso pažeistą DNR.

Biologinio amžiaus matavimas: Šiandien už maždaug 300 eurų galima atlikti epigenetinį testą, kuris parodo ne skaičių pase, o realią jūsų kūno būklę. Tai leidžia tiksliai matuoti, ar gyvenimo būdo pokyčiai iš tiesų veikia.

Biohackingas kasdienybėje: nuo ko pradėti?

Nors genų inžinerija vis dar brangi, bazinis biohackingas prieinamas kiekvienam. Pagrindiniai ilgaamžiškumo specialistai iš Harvardo universiteto išskiria keletą esminių faktorių:

Miegas: Kokybiškas, ne trumpesnis nei 7 valandų miegas yra galingiausia nemokama priemonė ląstelių regeneracijai.

Šalčio ir karščio terapija: Reguliarus lankymasis pirtyje ir šaltas dušas stiprina imuninę sistemą.

Mityba: Cukraus kiekio kraujyje stabilizavimas yra raktas į uždegimų mažinimą. Net ir nedideli pokyčiai gali pridėti 10 ar daugiau kokybiško gyvenimo metų.

Ateities prognozės

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 metų vidutinė gyvenimo trukmė išsivysčiusiose šalyse gali pasiekti 95 metus, o 100 metų jubiliejus taps norma, o ne išimtimi. 

Pagrindinis iššūkis išlieka socialinė nelygybė: ar ilgaamžiškumas taps prieinamas visiems, ar taps prabangos preke, skiriančia visuomenės sluoksnius?

Šiandien aišku viena – mes esame pirmoji karta istorijoje, kuri turi realius įrankius valdyti savo biologinį laikrodį.

Parengta pagal: Harvard Medical School, MIT Technology Review ir Nature Aging publikacijas.