Ilgaamžiškumo paslaptis: kas dažniau švenčia 100 metų jubiliejų – veganai ar mėsėdžiai?

Remiantis didelio masto Kinijos tyrimu, paskelbtu žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“, mėsą valgantys asmenys iš tiesų dažniau tampa šimtamečiais nei tie, kurie maitinasi išskirtinai augaliniu maistu. Pažymima, kad net įvertinus tokius veiksnius kaip fizinis aktyvumas ir rūkymas, mėsos atsisakiusių žmonių šansai sulaukti 100 metų buvo 19 proc. mažesni, palyginti su visavalgiais.

Ryškiausia ši tendencija pastebėta tarp veganų: jų tikimybė tapti ilgaamžiais buvo 29 proc. mažesnė. Vegetarų, kurie vis dėlto vartoja kiaušinius ir pieno produktus, rodikliai buvo šiek tiek geresni, tačiau ir jie 14 proc. nusileido mėsos valgytojams. Net populiari pesketarių dieta, į kurią įtraukiama žuvis, taip pat buvo siejama su mažesniais šansais sulaukti 100 metų.

Kodėl augalinės mitybos nepakanka?

Tyrėjai daro prielaidą, kad tokie esminiai skirtumai gali atsirasti dėl to, jog vyresnio amžiaus žmonėms reikia daugiau maistinių medžiagų, nei gali suteikti griežta vegetariška mityba.

„Mūsų tyrimas rodo, kad 80 metų ir vyresniems žmonėms racionas, apimantis tiek augalinius, tiek gyvūninius produktus, gali geriau prisidėti prie ilgaamžiškumo nei griežtas vegetarizmas, ypač tiems, kurių kūno masė yra per maža“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius daktaras Xiang Gao iš Fudano universiteto.

Kaip buvo atliekamas tyrimas

Mokslininkai išanalizavo 5203 dalyvių duomenis. Stebėjimo pradžioje 1998 metais jiems buvo 80 metų arba daugiau. Iš jų 1495 asmenys sulaukė 100 metų, o 3744 mirė anksčiau. Naudodami statistinius metodus, tyrėjai vertino mitybos poveikį išgyvenamumui.

Visgi tai nereiškia, kad norint pailginti gyvenimą reikėtų pereiti prie vien tik mėsos dietos. Tarp atskirų produktų grupių didžiausią įtaką ilgaamžiškumui turėjo kasdienis daržovių vartojimas. Tie, kurie daržoves valgė kasdien, turėjo net 84 proc. didesnę tikimybę sulaukti 100 metų.

Mityba skirtingai veikia vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo trukmę

Tačiau mokslininkai nustatė, kad mityba skirtingai veikia vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo trukmę.
Vegetarai, kurių kūno masės indeksas buvo normalus jų amžiui, neturėjo mažesnių galimybių sulaukti 100 metų, palyginti su mėsėdžiais. Net tarp antsvorio turinčių žmonių mityba neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos išgyvenamumui.

Tačiau žmonėms, kurių kūno masė buvo nepakankama, kasdienis mėsos vartojimas buvo susijęs su 44 % didesne tikimybe sulaukti 100 metų.

Ilgaamžiškumą skatina subalansuota mityba

„Subalansuota mityba, derinant gyvūninės ir augalinės kilmės produktus, gali geriau prisidėti prie ilgaamžiškumo tarp vyresnio amžiaus žmonių, turinčių nepakankamą kūno masę“, – sakė Gao.

Nors mėsos vartojimo mažinimas turi tam tikrų privalumų sveikatai, kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms šie privalumai gali būti užgožti maistinių medžiagų trūkumo rizika, teigiama straipsnyje.

Mokslininkų teigimu, nors vegetarizmas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata, mažo kūno masės indekso paplitimas tarp vyresnių nei 80 metų žmonių daro pernelyg didelį atsisakymą valgyti mėsą potencialiai pavojingu.

„Mūsų rezultatai pabrėžia subalansuotos mitybos iš gyvūninės ir augalinės kilmės produktų svarbą sveikam ilgaamžiškumui. Reikia tolesnių labai pagyvenusių žmonių tyrimų, kad būtų galima suformuluoti mitybos rekomendacijas šiai augančiai gyventojų grupei senėjančioje visuomenėje“, – apibendrino tyrėjai.